Konkurencijos taryba antradienį pranešė dėl draudžiamų susitarimų 8 vaistinėms skyrusi itin dideles baudas.
„Eurovaistinei“ skirta net 27,5 mln. eurų bauda, „Gintarinei vaistinei“ – 16,7 mln. eurų, „Tamro“ – 9,27 mln. eurų, „Benu vaistinei Lietuvai“ – 7,7 mln. eurų, „Limedikai“ – 7,4 mln. eurų, „EVD“ – 2,75 mln. eurų, „EVRC“ – 1,27 mln. eurų, LVA – 7,380 eurų, „Siromed Pharma“ – 11,21 tūkst. eurų baudų. Iš viso skirta baudų už daugiau 72 mln. eurų.
A.Pečkauskas antradienį žurnalistams akcentavo, kad baudos skirtos už 2017 metais patvirtintų mažmeninių ir didmeninių antkainių nustatymo mechanizmo pažeidimus.
„Noriu akcentuoti, kad problema buvo ne pats kainų mechanizmas, o tai, kaip jis buvo įgyvendintas. Tuo metu duomenys dėl vaistų antkainių SAM buvo pateikti jau suderinus juos su vaistinių tinklais. Duomenys teikti per Vaistinių asociaciją. Konkurencijos tarybos nuomone, tai vaistinės privalėjo padaryti atskirai. Be abejo, ministerija susipažins detaliau su šia didelės apimties medžiaga ir įvertins, kokie pakeitimai yra būtini. Tai užtruks“, – žurnalistams antradienį sakė A.Pečkauskas.
Jis pridūrė, kad vaistinės Konkurencijos tarybos sprendimą apskundė teismui, todėl Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įstatymo pokyčių dėl vaistų kainodaros imtųsi tik po teismo išaiškinimo.
Skirtų baudų apimtį jis pavadino „didžiausia, kokia tik buvo paskirta už konkurencijos pažeidimus Lietuvos istorijoje.“
Paklausus, kiek vaistinės yra įsitraukusios į kompensuojamųjų vaistų antkainių nustatymo procesus, jis tvirtino, kad socialiniai partneriai visada yra į tai įtraukiami.
„Šio tyrimo objektas vyko dar 2017 metais. Mums sunku pakomentuoti, kas vyko tuo metu, kaip buvo komunikuojama ir kaip bendradarbiaujama. Bet bendra praktika yra tokia, kad visi socialiniai partneriai įtraukiami tiek derinant teisės aktus, tiek tolimesnėse fazėse, kai jie yra priimami ar Vyriausybėje, ar Seime, ir tai yra normalu. Tai apibrėžta įstatymuose“, – aiškino viceministras.
Viceministro teigimu, Konkurencijos tarybos akiratyje atsidūrę pažeidimai buvo įvykdyti ne Sveikatos apsaugos ministerijoje.
„Kalbant apie Konkurencijos tarybos tyrimą, kažkokie susitarimai nebuvo vykdomi ministerijos koridoriuose. Kalbama apie už ministerijos ribų vykusius susitarimus“, – sakė A.Pečkauskas.
Paklausus, ar jį nustebino šis tyrimas ir paskirtos baudos, A.Pečkauskas nurodė, kad „SAM yra išmokta nesistebėti niekuo.“
„Ką mes tikrai matome – kad daugelyje mūsų SAM pavaldumo objektų skaidrumas yra žodis, kurio reikia daugiau – tiek kalbant apie gydymo įstaigas, tiek apie farmacijos sektorių. Pastarosios savaitės, kai buvo svarstomos Farmacijos įstatymo pataisos Seime, parodo, kad skaidrumo šiame sektoriuje reikia daugiau“, – pripažino jis.
Konkurencijos taryba išsiaiškino, kad 2017 m. SAM, nusprendusi įvertinti, ar reikia keisti vaistinių preparatų mažmeninės ir didmeninės prekybos antkainius, paprašė asociacijos pateikti ekonominiais skaičiavimais pagrįstus antkainių pasiūlymus.
Tarpininkaujant LVA, vaistais prekiaujančios bendrovės tarpusavyje suderino ministerijai pateiktus kompensuojamųjų vaistų antkainius, tariamai pagrįstus įmonių veiklos kaštais, pranešė Konkurencijos taryba.
Lietuvos vaistinių asociacijos ir bendrovių susirašinėjimas atskleidė jų siekį akcentuoti, kad, jeigu antkainiai nebus pakeisti, esą dėl nuostolingos vaistinių veiklos dalis jų bus uždaryta (kalba netaisyta): „<...> mintis naudoti komunikacijai, kad turesime užsidaryti, atleisti vaistininkus, miesteliuose vaistiniu neliks ir pan.“.
Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) vadovė Kristina Nemaniūtė-Gagė, reaguodama į Konkurencijos tarybos sprendimą, antradienį teigė, kad visą kompensuojamų vaistų kainodaros peržiūrėjimo procesą inicijavo Sveikatos apsaugos ministerija, pati ministerija pakvietė LVA į tam skirtą darbo grupę, tačiau, jos teigimu, SAM atmetė LVA siūlymus.
Ji teigė, kad atsiradus tokiam precedentui kyla klausimų, kaip asociacijos galės veikti ateityje.
Vaistinės teigė sprendimą skųsiančios.
