Švenčionių vaistažolių fabrikas – fitoterapijos ekspertas nuo 1883 metų – prekybos tinklams pristato per 60 pavadinimų arbatų prekiniu ženklu „Etno“.
„Visų pirma, mes vaistinių žolelių, arbatų ekspertai. Daugiausia mūsų produktų – vaistažolių arbatos, tačiau gaminame ir vaisinių, egzotinių. Eksportas sudaro apie 20 proc. „Švenčionių vaistažolių“ pardavimų. Lietuviškos arbatos keliauja į ES šalis, džiaugiamės, kad mūsų arbatas atranda ir ypač jų gydomąsias savybes vertina tokie tolimi arabų kraštai kaip Saudo Arabija, Dubajus. Lietuviškos vaistažolės jiems kažkas naujo, įdomaus, natūralaus, egzotiško“, – pasakojo E.Pocevičius.
Arbatos sušilti, nurimti, sveikatai gerinti
Patys pasidžiovindami arbatžolių esame linkę manyti, kad arbatos gamyba – elementari. Svarbu gerai sudžiovinti žolelę ir, užsinorėjus arbatos, užpilti verdančiu vandeniu. Pasak fabriko vadovo, jei augini ir skini augalą savo kieme ar užsiimi individualiu šeimos versliuku, viskas paprasčiau. Tačiau Švenčionių vaistažolės yra didelis gamintojas, tad dirba pagal trigubos kontrolės standartus. Kol arbata nukeliauja nuo lauko iki stalo, atliekama per 20 laboratorinių tyrimų, kurių tikslas – garantuoti šimtaprocentinį saugumą ir kokybę.
„Gaminant vaistažolių mišinius visų pirma svarbu, kam jie bus vartojami. Ar turime sveikatos problemų ir tikimės pagalbos, ar kasdien gersime pasirinktą arbatą, nes mums skanu, kvapnu. O gal norime vaistinių žolių mišinio, kuris padėtų nusiraminti? Kurdami arbatų mišinius mūsų specialistai bendradarbiauja su universitetų mokslininkais. Tai sudėtingas ir ilgas procesas, į kurį žvelgiame labai atsakingai“, – sakė E.Pocevičius.
„Švenčionių vaistažolių“ arbatų, pasižyminčių sveikatinančiomis savybėmis, galima įsigyti ir „Maximos“ tinkle. „Kadangi šie metai Lietuvoje paskelbti daktarės Eugenijos Šimkūnaitės metais, „Maximose” galima rasti E.Šimkūnaitės arbatų, skirtų konkrečioms sveikatos problemoms švelninti. Jos labiau gydomosios, nei profilaktinės, bet ir skanios“, – atkreipė dėmesį „Švenčionių vaistažolių“ direktorius.
Lietuviškos vaistažolės – egzotika arabų kraštams
Paklaustas, kuo nustebins Kalėdų laiku ir ką naujo pasiūlys arbatos mėgėjams 2021 metais, E.Pocevičius pabrėžė, kad arbata – labai universali dovana, nes tinka beveik kiekvienam. „Kalėdoms pasiūlysime tikrai platų dovaninių arbatų diapazoną nuo paprasto jaukaus žaisliuko ant eglutė su skania arbata, iki didelių, prabangių arbatos rinkinių“, – sakė E.Pocevičius, pridurdamas, kad kalėdinės arbatos visų pirma – skanios, o rinkiniuose kiekvienas galės atrasti sau artimiausią skonį.
„Mes džiaugiamės „Maximos“ parodyta iniciatyva, kuri pandemijos sąlygomis mums buvo didelė pagalba“. I.Pocevičius
Naujiena, kurią netrukus pristatys Švenčionių vaistažolių fabrikas – kelionių arbatų linija, sukurta drauge su keliautoju Vytaru Radzevičiumi. „Kol negalime keliauti, Pietų Amerikos, Afrikos, kitų tolimų kraštų nuotaikas galėsime susikurti gerdami egzotiškas arbatas“, – sakė E.Pocevičius.
Krimsti nesikremtant, kad per daug kalorijų
„Krimsk ir nesikrimsk“, – kviečia Ustukių malūno šeima. Be rūpesčio, kad per daug kalorijų, prie arbatos K.Uždavinys pasiūlytų glaistytų trapučių „Milikukų“ su trimis becukriais glaistais. Kaip sveikesnę alternatyvą juos renkasi smaližiai, nes tai ne sausainis, ne šokoladas, o traputis, pagamintas iš sveikų kruopų.
„Jeigu jau norisi ko nors užkrimsti, tai dėl „Milikukų“ krimstis neteks, mat jie – natūralūs, viso grūdo, lengvai virškinami. Pagal specialią technologiją, kelias sekundes aukštoje temperatūroje pakaitinti grūdai sprogsta, iš jų suformuojamas skanus ir maistingas paplotėlis, kuriame dėl trumpo terminio apdorojimo išlieka dauguma grūduose esančių vitaminų ir mikroelementų“, – pasakojo šeimos verslo atstovas.
Į perkamiausių Ustukių malūno produktų trejetuką „Maximos” prekybos tinkle patenka kukurūzų trapučiai, ryžių trapučiai, o trečiąją vietą dalijasi kviečių ir grikių trapučiai.
„Ustukių malūnas trapučius gamina nuo 2005 metų, tačiau įdomu, kad didžioji dalis vartotojų apie juos sužinojo pasiūlius naujieną – kukurūzų trapučius. „Tai buvo didelis šuolis, topų topas. Visi pradėjo pirkti šį produktą, nes „popkorno“ skonio, sveikas, vertingas. Grikių, kviečių trapučiai įprasti tradiciniam lietuviškam skoniui, ryžiai – tolimesnių kraštų, tačiau lietuviams taip pat patinka“, – pastebi K.Uždavinys.
Pandemijos metu Ustukių malūno eksporto apimtys smarkiai smuko, tuo tarpu pardavimai Lietuvoje – augo. „Maximos“ iniciatyva „Išvien dėl Lietuvos“ prie to labai prisidėjo, kaip ir žmonių solidarumas rinktis Lietuvos gamintojų prekes, sunkioje situacijoje palaikyti savus gamintojus, nes tai mūsų visų darbo vietos ir tik vieni kitus palaikydami iš pandemijos išeisime be didelių praradimų“, – pabrėžė K.Uždavinys.
Išstumti iš kasdienio raciono lietuviškos duonos Ustukių malūnas neturi tikslo, bet kartkartėmis pakeisti ją lengvesniu dietiniu trapučiu kviestų.
Populiarėja lęšių, avinžirnių produktai
Ar sveikatai naudingi produktai gali būti skanūs? Pasak K.Uždavinio, Ustukių malūno šeima daug eksperimentuoja, ir tikrai ne kiekviena išbandoma skonių kompozicija tampa vartotojams siūlomu nauju produktu, nors sudėtis – puiki.
„Valgydami norime, kad maistas būtų skanus, todėl mūsų technologai daug dirba kurdami receptus, kad būtų ir sveika, ir skanu, taip pat atsižvelgdami į tarptautines tendencijas, ką žmonės bus labiau linkę vartoti ateityje. Pvz., dabar labai populiarėja augalinių baltymų turintys lęšių, avinžirnių produktai. Natūralūs baltymai tikrai labai naudingi mūsų sveikatai ir galime matyti, kad atsiranda vis daugiau produktų su jais. Ustukių malūnas taip pat siūlo gaminių su lęšiais, avinžirniais, eksperimentuoja su žirniais, pupomis ir pan.“, – vardijo K. Uždavinys.
Ispanams skanu saldūs, Azijos gyventojams – aštrūs, turkams – grikių trapučiai
Lietuviškos produkcijos kokybė vertinama ir užsienyje. Pagrindinės Ustukių malūno rinkos – Ispanija, Izraelis, Turkija, Čekija, Latvija. „Iš įdomesnių kraštų galiu paminėti Jungtinius Arabų Emyratus, mezgame partnerystes dar tolimesniuose kraštuose, tokiuose, kaip Taivanas, Kinija“, - sakė K.Uždavinys.
Kaip pastebi šeimos verslo atstovas, ispanai pirmenybę teikia glaistytiems Ustukių trapučiams, nors Lietuvoje populiaresni paprasti. Jei Turkijoje, Izraelyje mėgstami grikių trapučiai, Azijos šalims gaminami išraiškingesnio, aštresnio skonio,
„Maxima“ kampanija „Išvien dėl Lietuvos“ per pandemiją didelė pagalba
Ustukių malūnas, kaip ir „Švenčionių vaistažolės“ aktyviai įsitraukė į prekybos tinklo „Maxima“ kampaniją „Išvien dėl Lietuvos“.
I.Pocevičius vienareikšmiškai teigiamai vertino šią „Maximos“ iniciatyvą: „Užklupus pandemijai labai laukėme tokios prekybos tinklų pagalbos palaikant Lietuvos gamintojus. Visi čia gyvename ir norime, Lietuvoje gyventi geriau, o pirkdami lietuviškas prekes Lietuvos gamintojai gauna dvigubos naudos. Visų pirma, nusiperka vietinių produktų, kurių kokybę lengva patikrinti. Antras didelis pliusas – kad produkcija pagaminta vietos žmonių, Lietuvoje, todėl visi gamybos kaštai lieka čia. Taigi, mes džiaugiamės „Maximos“ parodyta iniciatyva, kuri pandemijos sąlygomis mums buvo didelė pagalba“.
Pandemijos metu Ustukių malūno eksporto apimtys smarkiai smuko, tuo tarpu pardavimai Lietuvoje – augo. „Maximos“ iniciatyva „Išvien dėl Lietuvos“ prie to labai prisidėjo, kaip ir žmonių solidarumas rinktis Lietuvos gamintojų prekes, sunkioje situacijoje palaikyti savus gamintojus, nes tai mūsų visų darbo vietos ir tik vieni kitus palaikydami iš pandemijos išeisime be didelių praradimų“, – pabrėžė K.Uždavinys.
Didžiausias rūpestis, kad žmonės būtų sveiki
Švenčionių vaistažolių fabriko vadovo didžiausias rūpestis paaštrėjus epidemiologinei situacijai Lietuvoje, – kad niekas gamyboje nesusirgtų: „Didžiausias rūpestis dėl darbuotojų, kad būtų sveiki“, – sakė įmonės vadovas.
„Švenčionių valstažolės“ taip pat pajuto sulėtėjusį eksportą. „Tačiau arbatos – šaltojo periodo produktas. Pernai Lietuvoje žiema buvo kovą ir balandį, tai yra, per patį pirmosios pandemijos bangos piką. Ir mes tikrai pajutome, kad vaistažolių ir kitų arbatų pardavimai išaugo. Dabar dar sunku spręsti kaip bus. Tik prasidėjo šaltasis sezonas. Situacija kol kas nėra bloga, mes ja džiaugiamės ir tikimės, kad rezultatai bus geri. Kad tik žmonės nesirgtų“, – pakartojo E. Pocevičius.
Patys sau kelia kokybės kartelę
Ko reikia, kad gyvuotų tokie šeimos verslai, kaip Ustukių malūnas ir nenutrūktų antrą šimtmetį puoselėjamos žolininkystės tradicijos Švenčionių vaistažolių fabrike?
Pasak K. Uždavinio, pirmiausia reikia pačių gamintojų įsipareigojimo siekti aukščiausių standartų ir tiekti tik kokybiškus produktus, kad vartotojai nesijaustų apgauti, kad visada būtų užtikrinti nusipirkę sveiką, skanų, kokybišką ir sveikatai naudingą produktą. „Jeigu mes tai užtikrinsime, šeimos verslai gyvuos dar daug metų. Tuo tiki ir Ustukių malūno šeima, kurios filosofija ir tikslas – gaminti sveikesnius, vertingesnius produktus, o žmonės jais galėtų pakeisti mažiau sveikus ir geriau jaustųsi“, – sakė K.Uždavinys.
Pasak E.Pocevičiaus, atsakymas į klausimą, ko reikia, kad nenutrūktų antrą šimtmetį puoselėjamos žolininkystės tradicijos Švenčionių vaistažolių fabrike, glūdi įmonės filosofijoje, kurioje akcentuojama senųjų vaistažolininkystės, žolelių vartojimo tradicijų ir mokslo žinių bei technologinių naujovių darna. „Jei pavyks suderinti tradiciją, naujas technologijas ir mokslo pasiekimus, produktas pasisekimą turės“, – įsitikinęs E.Pocevičius.
