Jau daugiau nei savaitę išfermentuotas „Švyturio“ išvirtas stauto stiliaus alus supilstytas į 20 ąžuolo statinių, kuriose dar neseniai net 18 metų brendo viskis, skirtas „Bunnahabhain 18 YO“ gamybai.
„Mintį brandinti alų viskio statinėse turėjau jau prieš keletą metų, tiesiog nebuvo tinkamas laikas. Dabar jau metas. Lietuvoje tai – naujiena, bet pasaulyje daroma, – komentuoja „Švyturio“ vyriausioji aludarė Džuljeta Armonienė. – Man, kaip aludarei, tai – didelis iššūkis, nes antrą kartą to paties nepakartosi. Drauge tai – ir sudėtinga, ir įdomu, ir brangu, juk antrą kartą į tas pačias statines alaus nebepilsi.“
Mažą Škotijos Ailos salą viskio žinovai vadina rojumi Žemėje. Čia nuo 1881 metų „Bunnahabhain“ distilerijoje gaminamas salyklinis viskis. Šį sykį, tik išpilsčius viskį į butelius, statinės buvo atplukdytos tiesiai į Klaipėdos uostą. Į ąžuolinių statinių sieneles susigėręs visas galonas „Bunnahabhain“ viskio, pasižyminčio švelniu medaus, riešutų ir jūros aromatu, vyšnių ir riešutų tonais su lengvu ąžuolo prieskoniu. Viskis šiose statinėse brendo aštuoniolika metų.
„Tikimės, kad alus iš ąžuolo statinių papildomai įgis aromatų ir skonių, kurie statinėje atsirado per ilgus metus. Šiuo metu tai yra stauto stiliaus alus. Aluje dominuoja skoniai, ateinantys iš salyklo – jaučiamos kavos, šokolado, likerio, džiovintų vaisių užuomazgos. Apyniai juntami tik fone, jų kartumą nustelbia skirtingi salyklai. Tai gana tirštas, pilno skonio, stiprokas alus su turtinga ruda šokolado spalvos kremine puta“, – teigia „Švyturio“ vyriausioji aludarė.
Anot Dž. Armonienės, alus – daug laiko ir kantrybės reikalaujantis kūrinys, o jo procesai bei naudojamos žaliavos – natūralūs, tad su jais reikia elgtis atsakingai: „Aluje yra mažiau alkoholio nei viskyje, todėl jis yra jautresnis aplinkos poveikiui ir ąžuolo statinėse jį laikysime ne 18 metų, kaip kad jose laikytas viskis. Nuolat tikrinsime, ir kai jausime, kad alus pasiėmė skonių ir aromatų iš statinių, pilstysime į butelius. Tačiau, manau, kad iki Kalėdų turėsime rezultatą“.