„Mūsų įmonėje dirba sąmoningi ir empatiški aplinkai žmonės. Komandoje tvarumą jie laiko prioritetu. Esame tiesiogiai priklausomi nuo žemės gėrybių – apynių, grūdų bei vandens – švaros ir kokybės. Be šių išteklių tiesiog neturėtume ką kurti. Tvarumas – įrašytas į mūsų DNR“, – sako „Švyturys – Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas. Jis siekia parodyti, kad alaus darykla ne tik skambiais pasisakymais, bet ir darbais stoja į kovą prieš klimato kaitą.
Milžiniška saulės jėgainė
Dar 2018 m. ant alaus daryklos stogo išdygo viena didžiausių saulės energijos jėgainių Lietuvoje – jos užimamas plotas siekia net 13 000 kv. m, o 3 703 individualūs moduliai pagamina 1 MW elektros energijos. Ji patenkina maždaug 15–20% gamyklos poreikių.
„Stebint, koks technologinis proveržis įvyko saulės energijos jėgainių sistemose, negalėjome likti nuošalėje ir nusprendėme tapti sektinu pavyzdžiu. Saulės baterijos veikia bent 20 metų, tačiau, kiek teko domėtis, tam tikros elektrinės efektyviai veikia net ir po 40 metų“, – technologine pažanga stebisi R.Viršilas.
Stengiantis mažinti elektros suvartojimą, darykla pakeitė senus šaldytuvus į energiją taupančius šaldymo įrenginius. Žvelgiant į elektros kainas, investicijos netrukus atsipirks, o nauda bus ir aplinkai – naujos kartos šaldytuvai nenaudoja nuodingų dujų. Jų energijos suvartojimas 5 kartus mažesnis už dabartinius, tradicinius šaldytuvus.
„Žemę kas valandą pasiekia tiek saulės energijos, kad jos, patenkinti pasaulio poreikius, užtektų visiems metams. Žinoma, kol kas visus poreikius patenkinti vien šia energija – ambicingas žingsnis, tačiau likusį poreikį kompensuojame sertifikuota, žaliąja vėjo energija bei miesto šilumos tinklų energija, gaunama iš biokuro. Tad naudojamės 100% žalia energija“, – pasakoja „Švyturys – Utenos alus“ vadovas.
Kova su plastiku
Skaičiuojama, kad net 8 mln. plastiko pakuočių kasdien patenka į vandenyną. Per metus tai sudaro net 12 mln. t. Kyla net kelios užduotys: sunaudoti kuo mažiau plastiko ir kuo daugiau jo perdirbti.
„Kelių paskutinių metų USAD duomenimis, kasmet per taromatus sugrįžta 90% visų „Utenos“ alaus vienkartinių pakuočių. Žinoma, šio nuopelno neprisiimame sau. Džiaugiamės, kad vartotojai – sąmoningi ir atlieka šį svarbų darbą“, – džiaugiasi R.Viršilas.
Anot vadovo, vos trimis gramais sumažinus 0,5 l vandens butelio ruošinių svorį, per metus plastiko poreikis sumažėjo 1 200 kg. Perėjimas prie naujesnės, tvirtumo neprarandančios pakavimo plėvelės, metines plastiko sąnaudas apkarpė dar 2 500 kg. O ryškiausią pokytį atnešė pakeista gėrimų pakuočių tvirtinimo plėvelė – sutaupyta 10 000 kg per metus. Taigi, iš viso 13 700 kg plastiko.
„Gamykloje, kurioje kasmet pagaminami milijonai vienetų gėrimų, net ir vieno ar kelių gramų skirtumas nuo kiekvienos pakuotės sudaro ženklų pokytį. Kartu su specialistais ieškome sprendimų, kaip tobulinti procesus, mažinant plastiko sunaudojimą. Žmonės Lietuvoje ir taip itin kruopščiai šias atliekas suneša į taromatus, tad mums belieka tik mažinti patį priklausomumą nuo plastiko“, – sako R.Viršilas.
Brangus kiekvienas vandens lašas
Skaičiuojama, kad statistiškai per dieną įvairiems poreikiams asmuo sunaudoja apie 300 l vandens. Tačiau pridėjus ir pramonės bei kitų industrijų poreikį, skaičiuojama, kad Lietuvoje per dieną vienam žmogui tenka beveik 3 000 l vandens.
Artimiausių kelių metų gamyklos planas – trečdaliu mažinti vandens sunaudojimą. Šiuo metu jau įgyvendinta dalis numatytų priemonių, padedančių racionaliau naudoti vandenį, pavyzdžiui, paskutinio butelių skalavimo proceso metu vanduo panaudojamas dėžių plovimui. Visas daryklos procesuose panaudotas vanduo atiduodamas miesto vandens valymo įmonei.
„Vienas svarbiausių prioritetų – mažinti vandens suvartojimą. Nors Lietuvoje galime pasigirti gausiais bei kokybiškais vandens ištekliais, tačiau šį brangų turtą privalome saugoti. Per metus gamyboje pakartotinai sunaudojame 40 tūkst. kub. m vandens – tai prilygsta 16 pilnų olimpinių plaukimo baseinų, kurie dar ir dar kartą buvo panaudoti“, – pasiektais rezultatais džiaugiasi „Švyturys – Utenos alus“ vadovas R.Viršilas.
