Pokyčių imasi pirmieji
Ši Lietuvos alaus pramonėje vykdoma inovacija, anot „Švyturio-Utenos alaus“ atstovų, yra viena pirmųjų ne tik Baltijos šalyse bet visoje Šiaurės bei Centrinėje Europoje. Ji gerokai anksčiau ir didesniu perdirbtos PET žaliavos naudojimu įgyvendina Europos Sąjungos normatyvus, numatančius, jog nuo 2025 m. į PET butelius bus privaloma dėti ne mažiau 25 proc. perdirbto plastiko, o nuo 2030 m. – 30 proc.
Pirmieji į 100 proc. rPET butelius bus keičiami skaidrūs „Utenos“ prekių ženklo PET buteliai, vėliau, naudojant kitus rPET dozuotės procentus – ir likusi produkcijos dalis.
Pasak „Švyturys-Utenos alus“ ir „Carlsberg“ grupės Baltijos šalyse vadovo Rolando Viršilo, tvarumo veiksmai įmonėje rikiuojasi prioritetinių sričių sąraše.
„Plastiko mažinimas mūsų įmonėje visuomet buvo svarbus klausimas ir šia kryptimi dirbame jau seniai. Dar prieš keletą metų pavyko sumažinti plastikinių butelių ir kamštelių svorius, taip pat plastiko naudojimą pakavimo metu, o perėjimas prie rPET rikiavosi tarp svarbiausių ateities planų. Džiaugiamės, kad su partneriais radome sprendimą, kaip įgyvendinti pokyčius, nors technologiškai tai nebuvo lengvas uždavinys, ypač – alaus tarai“, – sako R.Viršilas.
Išsprendė sudėtingą uždavinį
PET butelių transformaciją padės įgyvendinti Šiaurės Europoje lyderiaujanti regeneracinio dizaino principais kuriamų PET pakuočių gamintoja „Doloop“.
Pasak „Doloop“ įmonės vadovo Dovydo Stulpino, naudojant rPET, į aplinką išskiriamas beveik 3 kartus mažesnis CO2 kiekis nei naudojant pirminę PET žaliavą, todėl tai puikus žiedinės ekonomikos sprendimas, stipriai prisidedantis prie aplinkos tausojimo ir klimato kaitos mažinimo.
„Drauge su „Švyturiu-Utenos alumi“ sprendėme sudėtingą uždavinį, kaip sukurti skaidrų perdirbamą butelį, pagamintą iš 100 proc. perdirbto PET, kuris užtikrintų alui būtinas pakuotės barjerines savybes“, – įsitikinęs D.Stulpinas.
Sukuria beveik uždarą ciklą
Svarbu tai, jog iš rPET pagamintas butelis taip pat tinkamas perdirbimui. Taip ši inovacija sukuria beveik uždarą daugkartinį „gamybos-perdirbimo“ ciklą, kuris leidžia naują tarą gaminti iš perdirbtos žaliavos su nedideliu pirminio PET plastiko papildymu PET pakuočių gamybos sraute.
Numatoma, jog jau 2022 m. „Švyturys-Utenos alus“ panaudos apie 92,3 tonų perdirbto rPET plastiko, o vėlesniais metais šis skaičius didės kelis kartus, plečiant rPET žaliavą naudojančių pakuočių sąrašą.
rPET panaudojimas ŠUA pakuotėse vietoj įprasto plastiko kitąmet sumažins CO2 dujų emisiją 551 tona: tai prilygsta CO2 kiekiui, kurį išmeta dyzelinis automobilis, nukeliavęs 3 milijonus kilometrų.
DESA sveikina inovaciją
Tvarų „Švyturys-Utenos alus“ ir „Doloop” sprendimą palaiko ir VŠĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas Gintaras Varnas:
„Lietuvoje turime vieną iš aukščiausių PET plastiko taros surinkimo ir perdirbimo procentą pasaulyje – 92 proc. Todėl ši inovacija labai svarbi, užpildanti trūkstamą žiedinės ekonomikos ciklo dalį, kai iš perdirbtos žaliavos vėl gaminamas produktas. Artėjame prie uždaro ciklo įgyvendinimo, kai PET plastikas surenkamas ir perdirbamas po keliskart. Manau, šiuo pavyzdžiu turėtų pasekti ir kiti verslai, suvokiantys tvarumo svarbą “, – pažymi G.Varnas.
Ekologiškus, gamtai ir aplinkai draugiškus sprendimus įvairiose gamybos grandyse „Švyturys-Utenos alus“ taiko ne pirmus metus. Būdama tarptautinės „Carlsberg“ grupės dalimi, įmonė vadovaujasi tvarumo programos „Kartu link nulio“ (angl. Together Towards Zero) strategija. Pagal ją įsipareigojama per dešimtmetį visų grupės daryklų CO2 emisijas sumažinti iki nulio, o CO2 pėdsaką visoje vertės grandinėje – 30 proc. Utenos darykla „carbon-neutral“ – gamtai neutralios gamybos – standartą pasiekė dar 2019 m.
Daug dėmesio bei pastangų skiriama ir mažinant plastiko kiekį kamšteliuose bei ieškant plonesnių pakavimo plėvelių sprendimų.
Anot įmonės vadovo R.Viršilo, žvelgiant į ateitį, neperdirbamas plastikas apskritai turėtų būti eliminuotas iš gamybos grandinės ir pakeistas 100 proc. perdirbtu ir perdirbamu.
„Tai ne dienos ir ne kelių mėnesių klausimas, tačiau keleto metų perspektyvoje matysime labai aiškius pokyčius. Su tuo sutinka tiek sektoriaus žaidėjai, tiek specialistai – nepriklausomai nuo to, kurioje srityje veikiame, turime galvoti ne tik apie dabarties, bet ir ateities planetą. Jei technologiniai sprendimai gali prisidėti prie aplinkosaugos gerinimo, būtina jais pasinaudoti. Raginčiau apie tai susimąstyti ir kitus verslus bei inovacijas pradėti diegti jau šiandien“, – ragina R.Viršilas.
