13:00 val. papildyta Lietuvos banko, Lietuvos bankų asociacijos komentarais.
18:15 val. papildyta "Transparency International" Lietuvos skyriaus vadovo S.Muravjovo komentaru.
Teigiama, kad įtariami pinigų plovimo atvejai buvo atlikti per 7-erius metus, jie susiję su pagrindiniu skandalu „Danske Bank“, o taip pat ir kitais atvejais.
Anot SVT, „Swedbank“ 50 klientų atskleidė aiškius įspėjamuosius ženklus, kad jie gali būti įtraukti į maždaug 40 milijardų kronų (apie 3,8 mlrd. eurų) apimties perlaidas tarp „Swedbank“ ir „Danske Bank“.
Pernai įtarimai pareikšti Danijos bankui ir už įtariamą pinigų plovimą gresia didžiulės baudos. Apie 200 milijardų eurų, iš kurių didžioji dalis atkeliavo iš nežinomų šaltinių, 2007-2015 m. buvo nukreipti per Estijos „Danske Bank“ padalinį, rašo thelocal.se. Pinigų plovimo atvejį tiria Prancūzijos, Danijos, JAV institucijos.
Po šio skandalo Švedijos bankai tikino, kad jiems negresia tokio tipo pinigų plovimas, nes jie dėmesį sutelkę į vietinius klientus, o ne tarptautinius. „Swedbank“ generalinė direktorė Birgitte Bonnesen teigė, kad bankas vadovaujasi „visiškai kitokiu požiūriu“, tačiau SVT peržiūrėti dokumentai verčia tuo abejoti.
Dokumentuose atskleidžiamos itin reikšmingos perlaidos Baltijos šalyse tarp „Danske Bank“ ir „Swedbank“, vykusios 2007-2015 m. Jų dalyviai yra ir kompanijos, kurios neturi nei kontaktinės informacijos, nei telefono numerio, daugelis jų dalijasi tuo pačiu adresu Jungtinėje Karalystėje. Maždaug 300 milijonų kronų (28,4 mln. Eur) „Swedbank“ klientai pervedė į 40 kompanijų, veikiančių tuo pačiu adresu, rašo local.se.
Yra tūkstančiai kitų banko klientų, kurie turi sąskaitas Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, tačiau jie registruoti užsienyje, tarp jų ir lengvatinių mokesčių zonose, tokiose kaip Britų Mergelių salos ir Belizas.
SVT tyrimas atskleidė, kad dalis perlaidų susijusios su garsia Sergejaus Magnitskio, atskleidusio didžiausią mokesčių plovimo schemą Rusijoje, byla, rašo postimees.ee.
Tačiau, ar perlaidos bus laikomos pinigų plovimu, priklausys nuo to, ar pinigų kilmės šaltinis susijęs su nusikalstama veikla. Dalis perlaidų atskleidė, kad pinigai judėjo iš „Danske Bank“ į „Swedbank“ sąskaitas iš 9 įmonių, kurios susijusios su mokestiniais sukčiavimais Rusijoje, pranešė SVT.
Trečiadienį „Swedbank“ akcijų kaina biržoje krito apie 7 proc.
Lietuvos bankas: atidžiai stebime padėtį
Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis atsiųstame komentare teigia: „Lietuvos bankas neturi informacijos, kad „Swedbank“ būtų dalyvavęs pinigų plovimo sandoriuose. Tą patį patvirtino ir kolegos iš Estijos bei Švedijos priežiūros institucijų.“
Maždaug prieš metus Lietuvos bankas atliko „Swedbank“ inspektavimą, kurio metu vertino, ir kaip bankas laikosi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
„Buvo nustatyta tam tikrų neatitikimų, susijusių su procedūromis, už tai Lietuvos bankas skyrė bankui įspėjimą ir įpareigojo ištaisyti trūkumus. Tą „Swedbank“ atliko – trūkumus iki nurodyto termino ištaisė. Atidžiai stebime padėtį ir ją vertinsime bendradarbiaudami su kitų šalių institucijomis ir teisėsauga. Prireikus, imsimės priemonių“, – teigia V.Valvonis.
Jis patikina, kad „Swedbank“ klientams pagrindo nerimauti nėra, nenumatoma ir poveikio šalies bankų sistemai.
„Swedbank“ pasitiki savo sistemomis
„Swedbank“ Švedijos žiniasklaidai nekomentavo įtarimų, tačiau komunikacijos vadovas patikino, kad bankas dirba, kad užkirstų kelią pinigų plovimui, ir pasitiki esamomis prevencijos priemonėmis.
„Swedbank“ išplatintame pranešime Švedijoje teigia, kad pinigų plovimo prevencija yra didžiausias jų prioritetas.
„Pinigų plovimas yra rimtas nusikaltimas, kuris šiandien yra vienas iš didžiausių iššūkių mūsų industrijai. Pinigų plovimo prevencija ir išvengimas yra vienas iš mūsų didžiausių prioritetų“, – teigiama pranešime.
„Swedbank“ teigia, kad gautus signalus iš sistemų, procesų ar išorės vertina ir imasi veiksmų.
„Mes pasitikime savo sistemomis ir procesais, kuriuos turime pinigų plovimo prevencijai ir išvengimui. Kai mes gauname signalus, imamės veiksmų“, – sako „Swedbank“ komunikacijos vadovas Gabrielis Francke Rodau.
Pranešime „Swedbank“ patikina, kad negali komentuoti televizijoje pateiktos informacijos – iš dalies dėl vidinių paslapčių, tačiau taip pat ir dėl to, kad nelegalu informuoti trečiųjų šalių apie finansinių nusikaltimus, kuriuos tiria teisėsauga.
S.Muravjovas: tai meta didesnį šešėlį bankų sektoriui
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas sako, kad ši istorija meta didesnį šešėlį bankų sektoriui.
„Ši istorija meta dar didesnį šešėlį visam bankų sektoriui, kurio skaidrumu jau galima buvo suabejoti po neseniai įvykusio Danske banko skandalo. Tikiuosi, tai paskatins bankų ir jų veiklą prižiūrinčių institucijų atstovus imtis efektyvesnių ir kaipmat nuoširdesnių veiksmų užkertant kelią pinigų plovimui Baltijos šalyse", – sakė jis.
Jis tikisi, kad tai paskatins klientus labiau domėtis, kiek patikimas bankas, kuriame laiko savo pinigus. "Juk tikriausiai niekas nenorėtų turėti reikalų su aplaidžiu arba korumpuotu banku, o kaip kitaip vertinti jo veiklą, jei per jį eina galimai su nusikalstomu pasauliu susiję pinigai?“, – komentavo S.Muravjovas.
Latvijoje atrasta įtartinų perlaidų
Atlikto žurnalistinio tyrimo partnerė Latvijoje „Re:Baltica“ vertina, kad šalyje Swedbank“ klientais buvo įtartinų kompanijų, kurių realūs savininkai bent jau turėtų kelti įtarimų priežiūros tarnyboms ir pačiam bankui.
Pavyzdžiui, 2013 m. Latvijos įmonė „Aora“ gavo 1,4 mln. eurų keliomis perlaidomis iš Jungtinės Karalystės kompanijos „LCM ALLIANCE LLP“. Pastaroji kompanija minima kaip vienas pagrindinių pinigų plovimo kanalų schemoje „Laundromat“ Azerbaidžane, rašo „Re:Baltica“. O „Aora“ kompanijos savininkai žiniasklaidai komentavo, esą tik ėmė 1 procento tarpininkavimo mokestį už realius sandorius, kuriais parduotos metalinių stogų struktūros.
Kita kompanija „Baltthermo“ gavo 1 mln. JAV dolerių iš ofšorinių kompanijų už dujų katilų ir įrangos pardavimus Rusijoje. Tačiau trys perlaidas atlikusios kompanijos registruotos tuo pačiu adresu, kuriuo registruota ir „LCM ALLIANCE“. Be to, viena iš įmonių yra įtraukta Magnitskio byloje, atskleidė „Re:Baltica“.
Portalas aprašo ir daugiau atvejų, kai Latvijoje registruotos įmonės, valdomos iš užsienio, gavo stambias perlaidas per banką „Swedbank“.
SVT reportažą su angliškais titrais galite peržiūrėti čia.
Tiesa, Latvijos bankų priežiūros tarnyba – Finansų ir kapitalo rinkos komisija – tvirtina, jog didžiausias šalyje komercinis bankas „Swedbank“ už galimą įsitraukimą į pinigų plovimo schemas, kurio tikėtinus įrodymus pateikė Latvijos žurnalistinių tyrimų centras „Re:Baltica“, jau buvo nubaustas.
"Swedbank" jau buvo nubaustas už vidaus kontrolės trūkumus, visus juos anksčiau nustatytus pašalino. Be to, "Swedbank" užbaigė procesą, per kurį uždarė visas nerezidentų sąskaitas", – sakė tarnybos vadovas Peteris Putninis.
Jo žodžiais, „Re:Baltica“ paviešinta informacija yra „praeities reikalas“, tačiau ji su „Swedbank“ vadovais bus apsvarstyta.
„Bet koks nusikaltimas turi būti ištirtas, nepriklausomai nuo to, kada jis buvo padarytas“, – sakė P. Putninis.
Asociacija: bankai laikosi aukščiausių standartų
Lietuvos bankų asociacijos prezidento Manto Zalatoriaus atsiųstame komentare teigiama, kad Lietuvoje veikiantys bankai laikosi aukščiausių prevencijos standartų pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo srityje, griežtai vadovaudamiesi principais, nustatytais nacionalinės bei tarptautinės teisės aktais ir praktikomis.
„Norėtume atkreipti dėmesį, kad nagrinėjami veiksmai yra susiję su kaimyninėse šalyse susiklosčiusiomis ne rezidentų verslo tradicijomis. Palyginimui, Latvijoje ne rezidentų indėlių vertė sudaro per 40 proc. viso indėlių portfelio, Estijoje – 8 proc., tuo metu Lietuvoje jų dalis nesiekia 3 proc.“, – teigia M.Zalatorius.
Lietuvos bankų asociacija ir jos nariai netoleruoja pinigų plovimo, teigiama komentare.
„Neabejojame, kad bankas ištirs situaciją ir atsakys į kylančius klausimus, o kompetentingos institucijos pateiks savo vertinimus“, – teigia M.Zalatorius.
