Ši suma daugiau nei dvigubai didesnė, palyginti su ta, kurią mokėjo rugpjūtį už antrąjį metų ketvirtį. Tąkart bankas atliko 25 mln. eurų mokėjimą.
Primename, kad už trečiąjį metų ketvirtį SEB į valstybės biudžetą sumokėjo beveik 34,1 mln. eurų, „Luminor“ – 12,5 mln. eurų, Šiaulių bankas – 2,6 mln. eurų, „Citadele“ – 1,5 mln. eurų, „Revolut“ – 1,3 mln. eurų, Medicinos bankas – 0,6 mln. eurų.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) BNS penktadienį pranešė, kad 11 Lietuvos komercinių bankų ir kredito unijų į valstybės biudžetą sumokėjo 103,7 mln. eurų solidarumo įmokų.
Lapkričio 30-oji buvo paskutinė diena antrajam solidarumo įnašo mokėjimui atlikti.
Lietuvos banko (LB) skaičiavimais, šalyje veikiančių komercinių bankų įnašas už trečiąjį šių metų ketvirtį turėtų viršyti 100 mln. eurų.
Laikiną solidarumo įnašą bankams nuspręsta įvesti pastaruoju metu sparčiai išsipūtus bankų pelnams. Visgi, kaip pabrėžia Finansų ministerija ir Lietuvos bankas, rekordinius bankų pelnus lemia ne puikus darbas, o nuo jų nepriklausančios aplinkybės – Europos centrinio banko sprendimas kelti bazines palūkanų normas.
Skaičiuojama, kad 2023 metais bankai uždirbs virš 1 mlrd. eurų pelno.
Šiemet įvestas laikinasis bankų solidarumo įnašas skaičiuojamas nuo grynųjų bankų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių vidutines ketverių pastarųjų metų pajamas. Mokestis bus taikomas dvejus metus – iki 2025-ųjų, rašo BNS.
Pirmąją solidarumo įnašo įmoką bankai pervedė dar rugpjūtį. Ji siekė apie 56 mln. eurų.
Tą kartą „Swedbank“ pervedė 25 mln. eurų, SEB – beveik 16 mln. eurų, „Luminor“ – 8,3 mln. eurų, Šiaulių bankas – 2,2 mln. eurų, „Citadele“ – kiek daugiau nei 1 mln. eurų, „Revolut“ – 0,57 mln. eurų, o Medicinos bankas – 0,37 mln. eurų.
LB teigimu, šiemet visa solidarumo įnašo suma gali pasiekti apie 250 mln. eurų.
Šios lėšos bus naudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūrai įrengti.
