„Swedbank“ išplėtė žaliojo lizingo iniciatyvą ir nuo šiol verslo įmonėms finansuos ne tik naujų, bet ir naudotų hibridinių automobilių bei elektromobilių įsigijimą. Hibridiniai ir elektriniai automobiliai gali kainuoti brangiau nei identiški modeliai su vidaus degimo varikliais, todėl iki šiol verslas tokius automobilius buvo linkęs rinktis rečiau.
Kaip pastebi „Swedbank“ lizingo vadovė Monika Cemnolonskienė, dėl šios priežasties tikslinga atsižvelgti į verslo poreikius ir įmonėms pasiūlyti naudotų ekologiškų automobilių finansavimo liniją, kad aplinkai draugiškas transportas šalies verslui taptų labiau prieinamas.
„Nulinės ir žemos emisijos automobiliai prisideda prie tvarios verslo plėtros ir tausoja gamtą. Tačiau finansiškai toks aplinkai draugiškas transportas šiuo metu vis dar yra brangesnis pasirinkimas. Ne visi verslai sau gali leisti įpirkti tokio tipo transporto priemonę, todėl nusprendėme paskatinti įsigyti ir naudotus aplinkai draugiškus automobilius“, – pastebi M. Cemnolonskienė.
Pasak jos, beveik trečdalis visų CO2 emisijų mūsų šalyje tenka transportui. Tuo tarpu apie 70 proc. visų naujų automobilių yra perkami lizingu, todėl ekologiško transporto finansavimas gali paskatinti spartesnę ir naudotų automobilių plėtrą, taip prisidedant prie CO2 emisijų mažinimo.
Žaliojo lizingo inciatyva verslo įmonėms siūlo išskirtines finansavimo sąlygas įsigyjantiems naują ar naudotą mažai taršų automobilį, pavyzdžiui, elektromobilį arba iš tinklo pakraunamą hibridinį automobilį, kurio anglies dvideginio emisija, remiantis WLTP visuotiniu suderintu standartu, siekia 0–95 g/km.
Kita žaliojo lizingo automobilių kategorija – tai nauji bei naudoti mažiau taršūs automobiliai, dažniausiai įprasti hibridiniai automobiliai, kurių emisija, remiantis WLTP metodika, sudarys nuo 96 iki 130 g/km.
2020 metais Lietuvoje iki spalio 1 d. buvo įregistruoti beveik 3560 naudotų elektrinių ir hibridinių automobilių, o benzininiai ir dyzeliniai automobiliai sudarė beveik 102 tūkst. Pagal naujų alternatyviais degalais varomų automobilių dalį rinkoje, Lietuva atsilieka nuo Latvijos ir Estijos. Praėjusio pusmečio duomenimis, tokie automobiliai mūsų šalyje sudarė daugiau nei 9 proc., Latvijoje beveik 11 proc., o Estijoje – 13 proc.
