„Man atrodo, kad parlamentinis [LRT] tyrimas yra objektyviausia kokia tik įmanoma priemonė, nes visos kitos yra per žiaurios. Čia turbūt nėra kalbos apie baudžiamąjį persekiojimą, specifinius institucijų tyrimus. LRT taryba neatliko savo funkcijos ir parlamentinė komisija, kuri sudaroma ir iš opozicijos, kas yra labai svarbu, atlieka tokią papildomą priežiūrą, užduoda klausimus, kurių, deja, LRT taryba neuždavė, – pasibaigus Rokiškyje vykusiai Seimo „valstiečių“ frakcijos narių organizuotai diskusijai 15min sakė T.Tomilinas. – LRT taryba akivaizdžiai parodė savo neveiklumą. Tai yra tikriausiai asmenų problema.“
Tiesa, Seimo narys tikina, kad planų keisti LRT įstatymą, siekiant turėti įtakos visuomeninio transliuotojo tarybos sudėčiai ar formavimo mechanizmui, valdantieji neturi.
„Mums patinka formavimo sistema. Ji yra demokratiška, sąžininga. Svarbiausia, ji užtikrina nepriklausomumą nuo politinės valdžios“, – teigia parlamentaras.
Anot jo, Seimo suburta laikinoji tyrimo komisija nagrinės tik ūkinius ir administracinius LRT veiklos klausimus: „Mes visiškai absoliučiai palaikome ir pasisakome už visuomeninio transliuotojo labai aiškų atskyrimą nuo kažkokių iliuzijų, kad tai turi būti valstybinis transliuotojas. Ne. Aš puikiai suprantu skirtumą, ir mūsų partija, ir aš palaikome visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą“.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Seimo frakcijos narys Jonas Jarutis LRT veiklos tyrimui sako pritaręs dėl to, kad visuomeninis transliuotojas esą „nesiteikė atsakyti į parlamentarų klausimus“.
„Parlamentinės komisijos rangas yra aukštesnis iš principo – nebegalima meluoti, aišku, niekada negalima meluoti, bet parlamentinei komisijai, kiek aš suprantu, tai yra baudžiamoji atsakomybė. Jeigu mūsų įtarimai nepasitvirtins, manau, paprasčiausiai žmogiškai pasakysim: viskas tvarkoje, dirbkit toliau“, – teigia Seimo narys ir priduria, kad įtarimai apima Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus, kai, pavyzdžiui, „pasirašomos sutartys, o prie jų atsiranda nauji priedai“.
Pakankamai daug iškilo diskusinių klausimų ir dėl lėšų panaudojimo, ir dėl kitų dalykų, ir dėl paties turinio.
Kitas „valstietis“ Raimundas Martinėlis teigia besitikintis, kad parlamentinis LRT veiklos tyrimas apims visas sritis.
„Pakankamai daug iškilo diskusinių klausimų ir dėl lėšų panaudojimo, ir dėl kitų dalykų, ir dėl paties turinio. Labai platus tas tyrimas“, – tvirtina jis.
„Šimtmečio debatai“
Pirmadienį, jau pasibaigus Seimo rudens sesijai, penki „valstiečiai“ Rokiškio miesto gyventojus sukvietė į renginį, pavadintą „Šimtmečio“ debatais.
„Nepatogių temų nebus“, – viešai išplatintame kvietime tikino Seimo nariai ir diskusijos metu žadėjo aptarti visą puokštę klausimų – nuo pensijų kaupimo pertvarkos iki draudimo vienam asmeniui, įmonei ir susijusiems asmenims turėti daugiau nei 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės, ar „kodėl LRT išleidžia 40 mln. eurų, kai LNK ir TV3 užtenka perpus mažiau?“.
Dvi pirmosios temos diskusijos metu liko nepaliestos, trečioji taip pat nesulaukė didelio dėmesio.
„Kodėl mes, turėdami televiziją, negalime sužinoti įstatymų? Ir verslas, ir kiekvienas žmogus. Dabar priimami įstatymai, kas juos žino? Kodėl tam neskiriamos laidos?“ – klausė verslininkas iš Rokiškio.
Jam atsakė į „debatus“ atvykęs LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas Rimvydas Paleckis.
„Yra Seimo televizija, ten išsamiai, įdomiai visi įstatymai, kurie Seime priimami, transliuojami tiesiogiai, kuriamos specialios laidos. Sutinku, kad LRT galėtų apie tai kalbėti daugiau, tačiau taip pat norėčiau, kad jūs darytumėt didesnį spaudimą Seimo nariams, ministrams, kad jie naudotųsi ta proga, nes LRT, kaip ir kitos televizijos, kviečia tuos žmones į laidas ir labai daug priklauso nuo to, kaip, apie ką [laidose] kalbama“, – sakė jis ir pridūrė, kad parlamentas, vykdydamas LRT veiklos tyrimą, bando „suvesti sąskaitas“.
Sausio 25-ąją Seimo sudaryta laikinoji LRT veiklos tyrimo komisija susirinko į pirmąjį posėdį. Jo metu parlamentarai su prašymu suteikti tam tikros informacijos nutarė kreiptis į keturiolika institucijų. Institucijos atsakymus pateikti įpareigotos per 20 darbo dienų.
Komisijoje dirba „valstiečiai“ Arvydas Nekrošius, Agnė Širinskienė, Dainius Gaižauskas, Kęstutis Mažeika, Virginijus Poderys, „tvarkietis“ Rimas Andrikis, konservatoriai Agnė Bilotaitė, Andrius Navickas ir Žygimantas Pavilionis, „socdarbietis“ Petras Čimbaras, Lenkų rinkimų akcijos atstovė Vanda Kravčionok.
Seimas, priėmęs nutarimą, iki birželio komisiją įpareigojo įvertinti LRT tarybos pateiktą 2016 metų veiklos ataskaitą, įvertinti, ar LRT valdymo struktūra, apibrėžtos jos funkcijos bei kompetencijų pasidalijimas atitinka europinę nacionaliniams transliuotojams taikomą praktiką, ar užtikrina skaidrų LRT darbą ir sudaro tinkamas sąlygas nacionalinio transliuotojo misijai įgyvendinti, ar 15 metų neatnaujintas Vyriausybės nutarimas nesukuria prielaidų neskaidrioms pirkimų procedūroms, korupcinei aplinkai atsirasti ir LRT išvengti viešųjų pirkimų procedūrų. Be to, komisijai siūloma pavesti išaiškinti, ar LRT iš prodiuserių perkamų paslaugų kainos atitinka rinkos sąlygas, ar jo turtas nuomojamas rinkos kainomis, „ar LRT valdymo struktūra, įdarbintų darbuotojų skaičius, darbuotojų atlyginimų dydis, pačios LRT kuriamų laidų, LRT kartu su prodiusavimo paslaugas teikiančiomis kompanijomis ar nepriklausomais prodiuseriais bei tik prodiusavimo paslaugas teikiančių kompanijų ar nepriklausomų prodiuserių kuriamų laidų santykis įgalina racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą bei atitinka Lietuvoje esančios rinkos sąlygas“.
Spaudos konferenciją LRT tyrimo tema neseniai rengė „valstiečių“ partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Apie tai daugiau – čia.
