Informacijos raštu nesuteikė
Š.Urbelis tikina, kad pagrindinė priežastis, kodėl jis nusprendė tapti „Uber“ vairuotoju, buvo smalsumas.
„Norėjau papasakoti žmonėms, ar apsimoka mesti taksisto darbą ir pereiti dirbti visu etatu į „Uber“, – paaiškino vyriškis.
Pagrindinė priežastis, kodėl jis nusprendė tapti „Uber“ vairuotoju, buvo smalsumas.
Jis teigė, kad praėjusią savaitę vyko „Uber“ atstovų susitikimai su vairuotojais, kurių metu jiems buvo pristatytos veiklos sąlygos ir premijų sistema. Vis dėlto, anot Š.Urbelio, visa ši informacija nebuvo pateikta raštu.
„Tiek aš, tiek kiti vairuotojai, su kuriais buvau susitikęs, nebuvo iki galo susipažinę su sąlygomis, ir negavo pirmųjų premijų. Jie nežinojo, kad reikia patvirtinti ne mažiau kaip 90 proc. gaunamų užsakymų, norint gauti valandinį užmokestį – tai nebuvo iškomunikuota ir to niekur nebuvo parašyta“, – tikino „Uber“ vairuotojas ir pridūrė, kad pačioje bendrovės svetainėje šios informacijos rasti taip pat neįmanoma.
„Uber“ atstovas apie sutartį: tai ne grožinė literatūra
Pasirodo, būsimieji „Uber“ vairuotojai pasirašė tik sutartį, kurioje išvardinti įsipareigojimai bendrovei. Tiesa, ir jai Š.Urbelis nepagailėjo kritikos: „Tai yra sutartis, kuri grubiai išversta į lietuvių kalbą. Nežinau, ar naudojosi google vertėju, ar vertėjo mėgėjo paslaugomis.“
Tai yra sutartis, kuri grubiai išversta į lietuvių kalbą. Nežinau, ar naudojosi google vertėju, ar vertėjo mėgėjo paslaugomis.
Tačiau „Uber“ operacijų ir logistikos vadovas Lietuvoje Vytautas Černiauskas kaltinimus dėl sutarties atmeta, aiškindamas, kad ją peržiūrėjo ir patvirtino kvalifikuoti Lietuvos teisininkai.
„Suprantama, kad šios sutarties, kaip ir kitų panašių dokumentų, tekstas parašytas teisiniu, ne grožinės literatūros stiliumi, jam būdinga tam tikra teisinė terminija“, – teigė V.Černiauskas.
Jis taip pat pridūrė suprantantis, kad bendrovės veiklos pradžioje gali kilti neaiškumų ar klausimų dėl to, kaip veikia sistema ir kokia yra mokėjimų tvarka.
„Visi mūsų partneriai gali kreiptis į mus ir gauti pagalbos bei atsakymus į visus rūpimus klausimus ar neaiškumus el. paštu arba per pagalbos skyrelį savo paskyroje ar partnerio programėlėje. Taip pat kviečiame partnerius atvykti į vieną iš informacinių susitikimų“, – tikino „Uber“ atstovas.
Tačiau apie „Uber“ siūlomus atsakymus dėl kilusių neaiškumų Š.Urbelis turi savo nuomonę.
Apie „Uber“ siūlomus atsakymus dėl kilusių neaiškumų Š.Urbelis turi savo nuomonę.
„Jie siūlo susisiekti naudojant „Uber“ pagalbos sistemą. Parašėme su dar vienu vairuotoju laišką pirmadienį, bet atsakymo iki šiol negavome“, – penktadienį teigė Š.Urbelis.
Tiesa, šeštadienį su 15min.lt atstovais susisiekęs Š.Urbelis pranešė, kad „Uber“ atstovai į jo laišką pagaliau atsakė ir atsiprašė už tai, kad jo laiku nepasiekė reikalinga informacija.
Informacija pasiekia pavėluotai
Kaip vieną iš prastos „Uber“ komunikacijos pavyzdžių vairuotojas papasakojo praėjusią savaitę pasirodžiusią žodinę informaciją, kad jeigu prie bendrovės sistemos vairuotojas bus prisijungęs penkias valandas, tuomet gaus 30 Eur priedą.
Vis dėlto, jau sekmadienį, dešimtą valandą ryto, iš „Uber“ atėjo nauja žinia – esą minėtasis pasiūlymas nebegalioja, tačiau užtat dabar kiekvienas dešimt valandų prie sistemos prisijungęs vairuotojas gaus 60 Eur priedą.
Nepaisant to, kad iš viso per penktadienį ir šeštadienį prie „Uber“ sistemos buvo prisijungęs apie septynias valandas, tačiau jokio priedo Š.Urbelis taip ir negavo.
Tiesa, minėtame atsakyme iš „Uber“ atstovų vairuotojas buvo patikintas, kad jo paskyra buvo peržiūrėta ir rankiniu būdu buvo priskaičiuoti mokėjimai už garantuotas valandas bei už vairavimą savaitgalį.
„Iki pirmadienio nebuvo atsiųsta laiško, kad reikia patvirtinti 90 proc. gaunamų užsakymų, nes kitu atveju valandinės premijos negausi. Tai buvo didžiausias neaiškumas savaitgalį, todėl tiek aš, tiek kiti vairuotojai premijos negavo“, – pasakoja vyras.
V.Černiauskas šiuos priekaištus taip pat atmetė ir teigė, kad apie skatinimo sistemos sąlygas vairuotojai yra atvirai ir skaidriai informuojami elektroniniu paštu bei trumposiomis žinutėmis.
Vienkartinis įsėdimo mokestis į „Uber“ automobilį yra 0,80 Eur, kilometro kaina – 0,40 Eur.
„Uber“ – penktadalis sumos
Dėl smalsumo „Uber“ vairuotoju tapęs Š.Urbelis sutiko pasidalinti ir informacija apie mokesčius.
Š.Urbelio teigimu, vienkartinis įsėdimo mokestis į „Uber“ automobilį yra 0,80 Eur, kilometro kaina – 0,40 Eur, o už kiekvieną automobilyje praleistą minutę reikia sumokėti dar 0,10 Eur.
„Uber“ bendrovei atitenka 20 proc. vairuotojo už vežimą gautos sumos.
Nuo šių sumokėtų 20 proc. kiekvieną mėnesį vairuotojas privalo susimokėti 21 proc. siekiantį PVM.
„Vairuotojas neturi registruotis kaip PVM mokėtojas, nebent jis viršija 45 tūkst. Eur per metus sumą. Tokiu atveju eina kitokios PVM deklaracijos“, – paaiškina Š.Urbelis.
„Pagal individualios veiklos sutartį reikia skaičiuoti privalomąjį sveikatos draudimą (PSD), įmokas „Sodrai“, 5 proc. gyventojų pajamų mokestį (GPM). Kai aš konkrečiai skaičiavau sau, man išėjo apie 28 proc.“, – sakė vyriškis.
Taigi, pavyzdžiui, keleiviui sumokėjus 10 Eur, 2 Eur iš karto yra nuskaitomi „Uber“ bendrovei. Nuo šių 2 Eur sumokamas 21 proc. PVM, t.y 0.40 Eur.
Iš likusių 7,60 Eur reikia sumokėti įmokas „Sodrai“, PSD bei GPM. Visos šios įmokos, 15min.lt pašnekovo Šarūno atveju, sudaro apie 28 proc., arba 2,14 Eur.
Vairuotojui lieka 5,46 Eur, ir jau nuo šios galutinės sumos dar būtina atimti išlaidas degalams bei draudimui.
Savaite „Uber“ paslaugas teikiantis vyriškis sakė, kad įstatymiškai jo teikiama veikla yra įvardinta dviem mažai ką sakančiais žodžiais – „kitos paslaugos“.
„Individualios veiklos sutartyje yra punktas prie autopaslaugų – „kitos paslaugos“. Taip ir bus deklaruojami „Uber“ mokesčiai. Veiklos forma – „kitos paslaugos“, – sakė vairuotojas.