„Sustainable Brand Index“ tyrimas atskleidžia, kaip vartotojai vertina prekės ženklą per tvarumo prizmę, atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Darnaus Vystymosi Tikslus (angl. Sustainable Development Goals). Respondentai prekių ženklus vertino pagal aplinkosaugos bei socialinės atsakomybės kriterijus.
Lietuvos tyrime kiekvienas prekinis ženklas buvo vertinamas apklausiant daugiau nei 2500 respondentų, kurių amžius nuo 16 iki 75 metų. Apklaustieji vertino net 85 prekinius ženklus dvylikoje industrijų.
Kai kurios įmonės nuo 2021 m. neužleido savo lyderiaujančių pozicijų ir savo kategorijoje buvo išrinktos, kaip tvariausios klientų požiūru: bankų kategorijoje tvariausiu ženklu išrinktas „Swedbank“, elektros ir šildymo paslaugose – „Ignitis“, maisto ir gėrimų industrijoje – „Biržų duona“, maisto prekių kategorijoje – prekybos tinklas „Lidl“, tarp vaistinių – „Camelia“ vaistinė. Išryškėjo ir nauji industrijų lyderiai: telekomunikacijų sferoje – mobilaus ryšio, interneto ir televizijos paslaugų operatorius „Tele 2“, degalų tiekėjų grupėje – naftos korporacija „Circle K“, o transporto ir kelionių sektoriuje – pirmieji atsidūrė „Bolt“.
Į 2022 m. tyrimą buvo įtraukti nauji 35 Lietuvoje veikiantys prekės ženklai, kurie praplėtė tyrimo duomenis ir atskleidė naujų kategorijų lyderius: žemės ūkio sektoriuje tvariausiu ženklu vartotojų akimis išrinkta „Sėklos (Žalia stotelė)“, aprangos ir mados industrijoje – „Humana“, e-commerce grupėje – „Barbora.lt“, o siuntinių ir pristatymo paslaugų kategorijoje – „Omniva“.
Lietuvos gyventojai išskyrė ir pagrindinius penkis (iš dvidešimt dviejų) tvarumo prioritetus, į kuriuos, anot jų, įmonės turėtų atkreipti dėmesį dirbdamos tvarumo srityje. Tarp jų – geros darbo sąlygos namuose, senų medžiagų perdirbimas ir pakartotinis naudojimas, vietinė gamyba, tvarios bei aplinkai nekenksmingos pakuotės ir efektyvus energijos vartojimas.
Tyrimo duomenimis, 2022 m. dauguma Baltijos šalių vartotojų reguliariai aptarinėja tvarumo klausimus – nuo 54 proc. vartotojų Lietuvoje iki 52 proc. vartotojų Estijoje ir 51 proc. vartotojų Latvijoje.
Darnaus vystymosi ekspertės, tvarumo konsultacijų įmonės „Sustain Advisory“ partnerės, Austės Valikonytės teigimu, vertinti apklausas reikėtų atsargiai.
„Yra skirtumas tarp to, kaip prekiniai ženklai yra suvokiami tvarumo kontekste ir kokia yra reali situacija. Visuomenės nuomonei nemažai įtakos turi prekinių ženklų komunikacija, o šiandieninė rinkodara susiduria su daugeliu iššūkių – tarp jų ir žaliasis smegenų plovimas. Visgi, vartotojų nuomonė tvarumo klausimu yra svarbi ir padeda formuoti teigiamus pokyčius verslo sektoriuje bei įvertinti, kad dar daug turime dirbti ties visuomenės ir verslo edukacija darnaus vystymosi temoje.“
Anot A.Valikonytės, vis daugiau įmonių prioretizuoja tvarumo klausimus – „vartotojai vertina etiškai veikiantį, socialiai atsakingą, darnų verslą, todėl natūralu, jog vis daugiau įmonių nusprendžia eiti šiuo keliu, o tai reikšmingai prisideda prie įmonės reputacijos ir to, kaip ją mato vartotojai
