Šios istorijos centre – numerio perkėlimo paslauga, leidžianti mobiliojo ryšio paslaugų gavėjams lengvai pereiti iš vieno ryšio operatoriaus pas kitą. „Mediafon“ šias paslaugas Moldovoje teikia jau apie dešimtmetį, tačiau nutekėję dokumentai ir finansinės operacijos rodo, kad šio verslo generuojamas pajamas gavo ne tik Lietuvos koncernas.
Padedant „Sienai“, Moldovos tiriamosios žurnalistikos centras „RISE Moldova“ nustatė, kaip šioje šalyje veikęs „MG Grupės“ verslas savo pelnais galėjo patyliukais dalintis su V.Plahotniucu.
„Mediafon“ kategoriškai neigia verslo santykius su V.Plahotniucu ar su juo susijusiomis įmonėmis. Paties V.Plahotniuco advokatas informavo, kad Moldovos politikos pilkuoju kardinolu ilgą laiką laikytas verslininkas situacijos nekomentuos.
Dingęs pilkasis kardinolas
Norint suprasti šios istorijos esmę, pirmiausiai reikia susipažinti su vienu svarbiausių jos veikėjų – Moldovos politiku ir verslininku Vladimiru Plahotniucu. Jis daug metų buvo laikomas viena galingiausių figūrų Moldovos politikoje, o pastaruosius keletą metų praleido besislapstydamas nuo savo šalies teisėsaugos.
Politinės karjeros piką oligarchas pasiekė 2010 metais, kuomet jis ne tik buvo išrinktas į parlamentą, bet ir tapo jo vicepirmininku. 2012 metais jis taip pat tapo Moldovos Demokratų partijos pirmininko pavaduotoju, o ketveriais metais vėliau – jos pirmininku.
Vieno turtingiausių Moldovos žmonių politinę karjerą sužlugdė bankų griūtis. O tiksliau – skandalas dėl maždaug milijardo dolerių, pasisavintų iš kelių Moldovos bankų ir vos neprivedusių Moldovos ekonomikos prie visiško kracho.
Keletą metų vykęs tyrimas dėl „šimtmečio vagyste“ tituluojamos aferos V.Plahotniucą pasivijo 2019 metais. Oligarchas pabėgo iš šalies, paskelbta jo tarptautinė paieška.
V.Plahotniucas slapstosi iki šiol. Tiksli oligarcho buvimo vieta šiuo metu nėra žinoma.
Nieko nekainuoja, bet neša pelną
Numerio perkėlimo paslauga Lietuvoje veikia gerokai ilgiau nei Moldovoje. Jos principas paprastas – klientui leidžiama keisti ryšio operatorių, pasiliekant tą patį telefono numerį. Tai leidžia padaryti sistemos administratorius, kurio suteikiama infrastruktūra leidžia lengvai ir greitai kliento numerį priskirti kitam operatoriui.
Tiek Lietuvoje, tiek kitose valstybėse mobiliojo ryšio operatoriai tai reklamuoja kaip paslaugą, kuri nieko nekainuoja, o pasiūlymai neretai papildomi įvairiomis nuolaidomis. Vis dėlto tikrovėje už numerio perkėlimą vis tiek susimoka vartotojas. Mat numerio perkėlimo paslaugą apmoka ryšio operatoriai, iš tų pačių klientų sumokėtų lėšų.
Moldovoje numerio perkėlimo sistemos administravimo konkursą dar 2012 metais laimėjo Lietuvos „Mediafon“, tam įsteigdama ir atskirą įmonę Moldovoje.
Vis dėlto pati „MG Grupės“ įmonė pripažįsta, kad nemažą dalį laiko numerio perkėlimo paslaugą administruojančią įmonę kontroliavo ne ji. Rimtų klausimų kyla ir dėl to, kur nukeliavo didelė dalis Moldovoje uždirbto pelno.
„Mediafon“ ≠ „Mediafon“
Lietuvos įmonė numerio perkėlimo paslaugos administravimo konkursą laimėjo 2012 metais, kuomet valdžioje buvo Demokratų partija, kurioje V.Plahotniucas turėjo milžinišką įtaką. Susisiekimo ir komunikacijų sektorių taip pat kontroliavo ši partija, o ministru buvo V.Plahotniuco partietis Pavelas Filipas.
Numerio perkėlimo paslaugos operacijoms Moldovoje įsteigta atskira įmonė pavadinimu „NP Base SRL“. Jos akcininkų struktūroje buvo tik „Mediafon“ pavadinimas – bet tai nereiškia, kad įmonę kontroliavo vien „MG Baltic“.
„RISE Moldova“ surinktais duomenimis, 2012 metais lietuviška „Mediafon“ valdė 70 proc. „NP Base“ akcijų, o likę 30 proc. priklausė Britų Mergelių salose registruotai kompanijai „Mediafon Investment Corporation“. 2013 metais akcininkų proporcijos apsikeitė vietomis, ir Britų Mergelių salų įmonė tapo pagrindine akcininke, su 63 proc. akcijų paketu.
Tačiau ši įmonė lietuviškai grupei nepriklausė. Tai pripažįsta pati „MG Grupės“ įmonė.
„UAB „Mediafon“ nevaldo ir nevaldė „Mediafon Investment Corporation“ ir nedisponavo akcijomis“, – teigiama „Sienai“ raštu pateiktame „Mediafon“ komentare. Kas valdė Britų Mergelių salų įmonę – bendrovė neįvardija.
„Mediafon Investment Corporation“ Moldovos įmonę kontroliavo iki 2016 metų, kuomet 63 proc. „NP Base“ akcijų perleista Kipre registruotai kompanijai „Mediafon Services (CY) LTD“. Tačiau ir čia žodis „Mediafon“ nebūtinai reiškia lietuvišką kapitalą.
Teismas prieš... save?
Kas kontroliavo Kipro įmonę – nustatyti sunku, mat jos valdyme dalyvavo kiti subjektai, nevedantys iki realaus savininko. Tačiau lietuviškoji „Mediafon“ savo finansiniuose dokumentuose šios įmonės neįvardijo tarp susijusių asmenų.
„Jeigu ataskaitos sudaromos pagal lietuviškus standartus, reikia atskleisti susijusius asmenis, nepriklausomai nuo tų asmenų registracijos vietos“, – „Sienai“ teigė Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.
„Mediafon“ finansiniuose dokumentuose Kipro įmonė atsidūrė tik 2021 metais. Tačiau prieš tai vyko labai įdomus procesas, kuriame „MG Grupei“ priklausanti „Mediafon“ į teismą padavė kitas dvi įmones, kurių pavadinime yra „Mediafon“.
„RISE Moldova“ gauti duomenys rodo, kad lietuviška „Mediafon“ 2020 metais Moldovos teismui apskundė „NP Base“, Britų Mergelių salų „Mediafon Investment Corporation“ bei Kipro „Mediafon Services (CY) LTD“. „MG Grupės“ įmonė reikalavo pripažinti pirmumo teisės į akcijas pažeidimą.
2021 m. vasarą procesas netikėtai baigėsi. „Mediafon“ atstovas pranešė, kad nutarta atsiimti skundą. Šiuo pagrindu procesas buvo nutrauktas. Kaip matyti iš lietuviškosios „Mediafon“ finansinių dokumentų, buvo priimtas sprendimas perimti Kipro įmonę, kartu su jos valdytomis „NP Base“ akcijomis.
2021 metais Lietuvos bendrovė ne tik įtraukė „Mediafon Services (CY) LTD“ į susijusių įmonių sąrašą, bet ir nurodė įsigijusi Kipro bendrovę už kiek daugiau nei 474 tūkst. eurų.
Tais pačiais metais „Mediafon“ iš Kipro bendrovės perėmė Moldovoje veikiančios „NP Base“ kontrolę. O 2022 metais „Mediafon Services (CY) LTD“ buvo likviduota.
Klausėme „Mediafon“ apie šiuos sandorius. Buvo pateiktas abstraktus atsakymas, nurodant, kad „2021 m. buvo optimizuota Moldovos verslo nuosavybės struktūra“, nepateikiant jokių papildomų detalių ir niekaip neužsimenant apie Moldovoje vykusį teismo procesą tarp trijų įmonių su žodžiu „Mediafon“ pavadinime.
Taigi akivaizdu, verslą Moldovoje „Mediafon“ beveik dešimtmetį vystė su partneriais, kurių savininkai nėra žinomi. Tačiau kalba čia eina ne tik apie numerio perkėlimo verslo valdymą, bet ir apie didelius pinigus, nukeliavusius į V.Plahotniucui artimas verslo struktūras.
Milijonai už „licencijas“
Per pastarąjį dešimtmetį numerio perkėlimo paslauga Moldovoje pasinaudojo daugiau nei pusė milijono mobiliojo ryšio operatorių klientų. Toks srautas ilgą laiką užtikrino labai solidžias pajamas Moldovos kompanijai „NP Base“, kurią su Britų Mergelių salose ir Kipre registruotomis įmonėmis kontroliavo „Mediafon“.
Ir nors 2012 metais konkursą Moldovoje laimėjo būtent lietuviška įmonė, panašu, kad didelė dalis numerio perkėlimo paslaugos pelno nukeliavo ne jai.
„RISE Moldova“ susipažino su daugiau nei 15 mln. eurų vertės „NP Base“ bankinėmis operacijomis, vykusiomis tarp 2012 ir 2020 metų. Beveik pusė šios sumos – 7 mln. eurų – nukeliavo į Kiprą, jau minėtai kompanijai „Mediafon Services (CY) LTD“. Tiesa, nemaža dalis mokėjimų vyko tada, kai ši įmonė nedalyvavo „NP Base“ valdyme ir turėjo kitą pavadinimą.
„Mediafon Services (CY) LTD“ įsteigta 2013 metais, ankstesnis įmonės pavadinimas – „Narayanna Services Limited“. Numerio perkėlimo paslaugą Moldovoje administravusi įmonė jai atliko mokėjimus, kurių paskirtyje nurodomas licencijavimas. Kipro įmonė didelę dalį pinigų vėliau pervedė Britų Mergelių salose registruotai „Mediafon Investment Corporation“ – bendrovei, kurios lietuviška „Mediafon“ teigia niekuomet nekontroliavusi.
Duomenys rodo, kad 2015 metais Kipro įmonę „Mediafon Investment Corporation“ pervedė daugiau nei 4,8 mln. eurų. Bet Britų Mergelių salomis pinigų kelionė nesibaigė. „RISE Moldova“ turimi duomenys rodo, kad „Mediafon Investment Corporation“ lėšas nukreipė į Honkongą, o vėliau jos nukeliavo ir į Dubajų.
Anot mūsų kolegų gautų duomenų, galiausiai didelė dalis iš Moldovos iškeliavusių pinigų pasiekė Dubajuje registruotą įmonę „Vanguard International Ltd“. V.Plahotniucas yra pripažinęs, kad ši įmonė priklauso būtent jam.
V.Plahotniuco advokatas „RISE Moldova“ pateiktame komentare nurodė, kad jo klientas nutarė „susilaikyti nuo komentarų apie žurnalistinius tyrimus, kaip ir apie gandus ar politines spekuliacijas, susijusias su juo ar jo šeimos nariais“.
Ryšį su ieškomu oligarchu neigia
V.Plahotniuco šešėlis galiausiai pasivijo ir „NP Base“. Lietuviškos „Mediafon“ kontroliuojama įmonė Moldovos tarnybų oficialiai pripažinta turinčia sąsajų su oligarchu, ieškomu dėl galimų finansinių nusikaltimų. Be to, Moldovos bankas „Victoriabank“ priėmė sprendimą įšaldyti „NP Base“ sąskaitas, šis sprendimas vėliau buvo užginčytas teisme.
„MG Grupei“ priklausanti „Mediafon“ neatsakė į didžiąją dalį „Sienos“ ir „RISE Moldova“ pateiktų klausimų. Vis dėlto bendrovė neigia turinti kokios nors informacijos, kuri rodytų, kad už jos verslo partnerių Kipre ir Britų Mergelių salose galėjo slėptis V.Plahotniucas.
„Nei „NP Base SRL“, nei UAB „Mediafon“ sandorių su minimu asmeniu ar su juo susijusiomis įmonėmis nevykdė ir neturime informacijos apie minimą asmenį kaip naudos gavėją. (...) Tiek [Moldovos] žvalgybos institucijų, tiek jų sąlygoti banko vienašališki sprendimai yra apskųsti teismui ir galiojimas yra sustabdytas. Vykstant teisminiam nagrinėjimui, daugiau informacijos teikti negalime“, – raštu pateiktame komentare teigia „Mediafon“.
„Mediafon“ priklauso „MG Grupei“, tačiau jos kontrolė nėra visiškai sukoncentruota koncerno savininko Dariaus Mockaus rankose. Kontrolinis akcijų paketas priklauso D.Mockaus valdomo koncerno įmonei „MG Media“, smulkesni akcininkai – „Mediafon“ vadovai.
„MG Media“ valdoma per bendrovę „MG Investment“, kurią šiuo metu 100 proc. kontroliuoja Darius Mockus. Nedideliu „MG Investment“ akcijų paketu iki 2018 metų disponavo ir buvęs koncerno viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę vadinamojoje „MG Baltic“ korupcijos byloje.
