Smūgis verslo kelionių segmentui
Pandemijos įtaka turizmo ir aviacijos sektoriams buvo didžiulė, tad nieko keisto, kad verslo kelionių industrijai pirmasis pandeminių 2020-ųjų pusmetis taip pat buvo sudėtingas. Anot naujienų agentūros „Reuters“, sektorius šiuo laikotarpiu prarado apie 52 proc. pajamų. Visgi į šių kelionių segmento atsigavimą žvelgiama su nuosaikiu optimizmu tikintis, kad dar šiemet pavyks pasiekti 21 proc. siekiantį augimą, o visiško industrijos atsigavimo tikimasi iki 2024-ųjų pabaigos.
Regis, pandemijos metu įpratus prie nuotolinio bendravimo priemonių, verslo kelionių poreikis turėtų mažėti. Visgi kelionių sektoriuje besispecializuojančios žiniasklaidos įmonės „Skift“ tyrimo duomenys rodo priešingą tendenciją. Anot tyrimo, net 88 proc. apklaustų verslo tikslais keliaujančių darbuotojų sutiktų su teiginiu, jog verslo kelionės svarbios jų bendrovės augimui.
Pripažįstama, kad gyvi susitikimai verslui kuria konkurencinį pranašumą. Bendrovių atstovai, atvykdami pas klientus ir bendraudami akis į akį, sukuria aukštesnį pasitikėjimo lygį nei tie, kurie renkasi bendrauti nuotoliniu būdu. Toks komunikacijos būdas klientui leidžia lengviau derėtis su bendrove ir palaikyti atviresnius pokalbius. Dar vienas svarbus verslo kelionių aspektas – tai, kad bet kurio verslo sektoriaus atstovams bendravimas gyvai leidžia lengviau perprasti kultūrinius kitos šalies ypatumus.
Jaučiama pandemijos įtaka
Iki pandemijos aktyviai skraidžiusios „Ellex Valiūnas“ advokatų kontoros darbuotojai priversti sumažinti verslo kelionių skaičių: sumažėjo įprastų tarptautinių susitikimų su klientais, užsienio advokatų kontoromis, konferencijų lankymas ir net skraidymas į užsienio universitetus, kuriose darbuotojai studijuoja.
„Ką jau kalbėti apie teismo posėdžius, kai atstovaujame klientus Europos Sąjungos institucijose bei teismuose. Gyvai vykdavo ir tarptautinių sandorių derybos bei pasirašymas, taigi pandemijos pradžia kėlė susirūpinimą, nes tokia praktika visiškai sustojo“, – pasakoja įmonės vadovas Rolandas Valiūnas.
Iki 2019 m. žiemos „Danske Bank“ įmonės atstovai per metus iš Lietuvos į Daniją ir atvirkščiai skrisdavo iki 6 tūkst. kartų. Dominuojanti kryptis buvo Kopenhaga. Pasak įmonės administracijos vadovo Viliaus Lukausko, tokia praktika kardinaliai pasikeitė pandeminiu laikotarpiu.
Per pandemiją verslo tikslais keliavome vos keletą kartų.
„Per pandemiją verslo tikslais keliavome vos keletą kartų. Kelionių vis dar vienetai ir ne tik dėl pandemijos, bet ir strateginio sprendimo mažinti mūsų CO2 pėdsaką. Manau, mes įpratome kitaip vertinti, kada darbo reikalus galime išspręsti nuotoliniu būdu, o kada kelionės ir gyvo susitikimo išvengti nepavyks“, – situaciją komentuoja V.Lukauskas.
Pripažįsta, kad buvo ir naudingų pamokų
„Ellex Valiūnas“ vadovas teigia, kad karantino metu suprato, jog ne visais atvejais būtina fiziškai skristi susitikti su klientais ar partneriais, o dalį klausimų galima išspręsti bendraujant nuotoliniu būdu.
„Pandemija parodė, kad gyvas bendravimas turi alternatyvų, nors anksčiau mėgdavau sakyti, kad jo niekas nepakeis. Pamatėme, kad yra klausimų, kuriuos tikrai galima išspręsti per nuotolinio bendravimo platformas ir nors šis atradimas įvyko iš būtinybės, bet jo negalima vadinti nepasiteisinusiu“, – prisipažįsta R.Valiūnas.
Pasak jo, galimybė sutaupyti laiko yra akivaizdus nuotolinių bendravimo ir susitikimų privalumas. Žinoma, tam reikia išsiugdyti gebėjimą efektyviai planuoti darbotvarkę.
Gyvų susitikimų poreikis nedingo
Vis tik įmonės netruko pajusti, kad virtualaus bendravimo neužteks. Anot „Ellex Valiūnas“ vadovo, svarbiausias elementas, kurio vis dar trūksta per pandemiją, yra gyvas santykis.
„Gyvas bendravimas negali būti pakeistas vaizdo susitikimu, rankos paspaudimas – elektroniniu pamojavimu, o „smile“ ikona niekada neatstos šiltos šypsenos“, – atvirauja jis.
R.Valiūnas įsitikinęs, kad gyvas bendravimas naudingas ne tik emocinei sveikatai, bet ir įmonės konkurencingumui.
„Verslo kelionės – puiki proga pabendrauti su esamais ir potencialiais klientais, partneriais, ypač – užsienio advokatų kontoromis, su kuriomis kartu dažnai vykdome bendrus projektus visoje Europoje. Be to, įvairios konferencijos suteikia progą parodyti mūsų teisininkų gilias žinias įvairiose srityse ir taip būti pastebėtais“, – sako R.Valiūnas.
Bendravimo trūkumą pajuto ir Lietuvos „Danske Bank“ komanda. V.Lukauskas teigia, kad efektyviai globalios komandos gali funkcionuoti tik tada, kai jos turi artimą ir pasitikėjimu grįstą ryšį.
„Mūsų verslo sėkmė yra žmonės ir stiprios globalios komandos. Abipusis pasitikėjimas, stiprūs socialiniai ir tarpasmeniniai santykiai – gal ir nematomas, bet labai svarbus verslo, ypač tarptautinio, sėkmės elementas“, – tikina pašnekovas.
Būtinybė nesumažės
V.Lukauskas abejoja, kad tarptautiniam, o ypač žiniomis grįstam verslui, galėtų visiškai pakakti kontakto per nuotolį.
„Verslo kelionių poreikis didžiąja dalimi priklausys nuo to, kokį ilgalaikį poveikį mūsų įpročiams paliko pandeminis laikotarpis, taip pat, kaip juos koreguos klimato kaita. Tačiau taip pat galiu drąsiai teigti, kad verslo kelionės visada išliks būtinos“, – priduria pašnekovas.
Savo ruožtu R.Valiūnas teigia, kad bent dalį gyvų susitikimų užsienyje jo organizacija jau planuoja atnaujinti.
„Mano nuomone, verslo kelionės intensyvės ir ilgainiui jos priartės prie tokio lygio, kuris buvo ikipandeminiu laikotarpiu. Nors atskirų organizacijų poreikis keliauti sumažės, mano nuomone, iki 30 proc., investicijų augimas Lietuvoje, tame tarpe verslo, veikiančio tarptautiniu lygmeniu, augimas, greitai grąžins bendrą skrydžių poreikį į ikipandeminį lygį“, – prognozuoja R.Valiūnas.
