Į aukštas pozicijas veržiasi konkurentai iš rytų
Lyginant su JAV, Europos pozicijos žymiai kuklesnės. Tik šeši senojo kontinento miestai patenka tarp 30 geriausių startuolių ekosistemų. Apskritai Europos valstybės sulaukia vis didesnės konkurencijos ne tik iš JAV, tačiau ir iš kitų sparčiai besivystančių regionų – Pietryčių Azijos, Artimųjų rytų. Būtent auganti konkurencija nulėmė, jog daugelis Europos valstybių nukrito arba išliko tose pačiose reitingo pozicijose: lyginant su 2020 m. – tik 11 iš 44 Europos valstybių sugebėjo pagerinti savo rezultatą.
Pirmą kartą nuo 2017 duomenys leidžia manyti, kad įvykęs Brexit turi neigiamos įtakos Didžiosios Britanijos startuolių ekosistemai, o Londonas, nors ir itin svarbus globalios ekosistemos žaidėjas, turės prisitaikyti prie veikimo labiau izoliuotomis nuo kontinentinės Europos sąlygomis. Visgi didžioji konkurencija kyla ne tarp Vakarų pasaulio valstybių. Į reitingo dešimtuką su trenksmu įsiveržė Kinija. Šios šalies ekosistema įvertinta 7 pozicija, o Pekinas vertinamas kaip 3 įtakingiausias miestas globaliai. Tikėtina, jog ir ateityje vis daugiau dėmesio susilauks augančios startuolių ekosistemos rytuose.
Lietuvos pozicijos: išlieka stabilios ar stagnuoja?
Lietuvos pozicija šiame reitinge pastaraisiais metais beveik nekito: iš 15 vietos nusileidome į 16, poziciją geriausiųjų penkioliktuke užleisdami Singapūrui. Kaimyninė Estija reitinge užėmė 13, Lenkija – 30, o Latvija – 42 vietas. Apžvelgiant miestų reitingą, paminėtina, jog Vilnius užėmė 84 vietą tarp visų pasaulio miestų ir prarado 9 pozicijas lyginant su praėjusiais metais. Optimistiškai vertinant situacija nėra bloga: išlaikome stabilias pozicijas, turime pirmąjį šalies vienaragį „Vinted“, o Vilnius savo dydžio miestų kategorijoje užima garbingą 7 vietą pasaulyje.
Visgi vadovaujantis realistišku požiūriu, matyti, jog Lietuva išsiskiria iš visų pasaulio startuolių ekosistemų tik pagal savo kiekybines savybes: šalis gerus rezultatus demonstruoja vertinant tai, kiek vienam gyventojui tenka startuolių, bendradarbystės erdvių, akceleratorių bei renginių. Tačiau siekiant tobulinti Lietuvos startuolių ekosistemą daugiausia pastangų vis tik turėtų būti dedama į kokybinius rodiklius ir verslo aplinką.
Valstybės, kurios siekia tapti regioniniais ar globaliais startuolių centrais pagrindinį dėmesį turėtų skirti būtent kokybiniams elementams tokiems kaip išaugęs investicijų kiekis, ypač į vėlesnės stadijos startuolius, susikūrusių scale–up įmonių skaičius. Tuo tarpu naujai susikūrę startuoliai ar naujos bendradarbystės erdvės turėtų užleisti pagrindinio prioriteto pozicijas, nes būtent išaugusios kompanijos sukuria didžiąją dalį startuolių ekosistemos darbo vietų, pritraukia naujas užsienio investicijas bei kuria šalies kaip technologinių startuolių centro įvaizdį.
Startuolių auginimui reikalinga ir valdžios parama
Auginti startuolius – nelengva užduotis, nes tam reikalingos kompleksinės priemonės. Tarp jų – ir finansavimas vėlesnės stadijos startuoliams, kuriems dažniausiai reikalingos didesnės nei 1 mln. ar net 10 mln. siekiančios investicijos. Lietuvoje trūksta privačių fondų, kurie investuotų į vėlesnės stadijos startuolius, todėl dažniausiai tokių investicijų tenka žvalgytis užsienyje. Norint paskatinti šių investuotojų veiklą Lietuvoje būtinas ir šalies valdžios institucijų aktyvus veikimas.
Vienu iš sėkmės pavyzdžių galima būti laikyti Izraelio Vyriausybę, kuri dar 1993m. sukūrė programą „Yozma“. Ši programa pritraukė rizikos kapitalo investuotojus iš užsienio į Izraelį, pasiūlydami jiems 40 proc. viešųjų investicijų į startuolius nuo kapitalo, kurį investuotų patys fondai. Tokiu būdu Izraelio vyriausybė pritraukė net 30 užsienio kapitalo fondų, kurie per 5 metus investavo į 40 įmonių, o per 3 metus įmonių sukurta grąža siekė net 250 proc.
Siekti tikslų padėtų ir tvirtesni ryšiai su kitomis ekosistemomis
Visgi pinigai nėra vienintelis faktorius, kuris užtikrina sparčiai augančios įmonės ir visos startuolių ekosistemos sėkmę. Taip pat labai svarbūs elementai yra sukaupta patirtis dirbant startuoliuose, pakankamas antreprenerystės įgūdžių turėjimas, ryšys su kitomis sėkmingomis startuolių ekosistemomis. Norint stiprinti visus šiuos elementus Lietuvai reikalinga kompleksinė priemonė, tokia kaip scale–up įmonių akceleratorius ar programa, kuri apjungtų finansavimą, mentorystę, pasikeitimą patirtimi bei sujungtų Lietuvą su didesnėmis startuolių ekosistemomis.
Visgi pinigai nėra vienintelis faktorius, kuris užtikrina sparčiai augančios įmonės ir visos startuolių ekosistemos sėkmę.
Užmegzti ryšius su mentoriais ar investuotojais galėtų padėti ir vadinamojo minkšto nusileidimo (arba soft–landing) programa, kurios tikslas ne tik pritraukti užsienio startuolius į Lietuvą, bet ir atverti užsienio ekosistemų vartus sėkmingiausiems Lietuvos startuoliams. „StartupBlink“ reitingo viršūnėje esančios startuolių ekosistemos – Švedija, Suomija, Singapūras – turi savo atstovus kitose svarbiausiose startuolių ekosistemose, kurie dirba tiesiogiai su valdžios atstovais, investuotojais, įmonėmis ar akceleratoriais, jog didintų savo šalies startuolių žinomumą.
Taigi, siekiant per artimiausius 5 metus patekti į geriausių startuolių ekosistemų dešimtuką pasaulyje reikės žymiai daugiau dėmesio skirti kokybei, o ne kiekybei. Kai kurie Lietuvos startuoliai jau pradeda remti Lietuvos ekosistemos lubas, todėl norint išsaugoti nuolat augančią ekosistemą būtina ją sujungti su užsienio inovacijų centrais: Stokholmu, Londonu ar San Francisku. Dabar labiausiai Lietuvai reikia žinių, kurios katalizuotų sėkmingiausių įmonių augimą ir leistų išauginti daugiau vienaragių. Kuo daugiau tokių sėkmės istorijų turėsime, tuo geriau Lietuvos startuolių ekosistema bus žinoma pasauliui bei augs profesionalų skaičius, kurie savo patirtimi galės dalintis su kitais startuoliais ir padės jiems išvengti galimų klaidų.
