Bylinėtis Lietuvą gali paskatinti potencialūs ieškiniai iš Latvijos geležinkelių ar „Orlen Lietuvos“, jei konkurencijos pažeidimas nebus užginčytas. Teismų maratonas taip pat galėtų atitolinti baudos mokėjimą.
Kita vertus, bylų statistika ir viešai žinomi argumentai neleidžia kalbėti apie didelę sėkmės tikimybę.
Dėl skundo Lietuva turi apsispręsti per 70 dienų. Šiuo metu valdžios koridoriuose aktyviai diskutuojama apie tokio žingsnio galimą naudą ir žalą – tiek ekonominę, tiek politinę.
Ragina neskubėti pasiduoti
Advokatų kontoros „Sorainen“ partneris Daivis Švirinas BNS sako, kad valstybės valdoma įmonė turi išnaudoti „visas galimybės, jeigu jos yra ir yra matomos, o tik tada iškelti rankas ir pasiduoti“.
„Mano nuomone, tokios galimybės (apskųsti) yra, bet norint pasakyti detaliau, reikia žinoti visą medžiagą ir kuo Komisija remia savo sprendimą. Pagrindinis ginčas vyksta dėl to, ar vėžė buvo išardyta, kad pakenktų galimybei vežti krovinius ta vėže, ar buvo kitos, techninės priežastys“, – BNS sakė D.Švirinas.
Jam antrino advokatų kontoros „Glimstedt“ partneris Andrius Ivanauskas – advokato teigimu, teisme verta pasitikrinti Komisijos argumentus.
Visais atvejais reikėtų pasitikrinti Komisijos matymą teismuose.
„Apie šią situaciją žinome gana nemažai ir yra labai daug prieš „Lietuvos geležinkelius“ bylojančių duomenų. Aišku, reikėtų žiūrėti, koks yra Europos Komisijos faktinis pagrindas ir teisinis turinys. Visais atvejais reikėtų pasitikrinti Komisijos matymą teismuose ir pasižiūrėti, ar ten viskas teisingai atlikta, ar nepadaryti procedūriniai pažeidimai“, – BNS sakė A.Ivanauskas.
Nerimas dėl lenkų ir latvių
Teisininkai pabrėžia, kad bylinėtis gali būti svarbu ne tik dėl 28 mln. eurų baudos, bet ir galimų būsimų ieškinių. Įsigaliojęs Komisijos sprendimas atvertų kelią naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose ir Būtingės terminalą valdančiam Lenkijos koncernui „Orlen“ bei Latvijos geležinkeliams reikalauti atlyginti patirtus nuostolius.
„Jei yra matomos akivaizdžios galimybės ir matoma sėkminga tokio ginčo pabaiga, tai vienas iš racionalių sprendimų būtų skųsti Europos Komisijos sprendimą, nes galėtų būti išspręstas klausimas tiek dėl pačios baudos, tiek užkirstas kelias būsimiems ieškiniams dėl nuostolių atlyginimo“, – kalbėjo D.Švirinas.
Europos Komisija paskelbė, kad išardžius bėgių kelią, įmonei „Orlen“ tenka krovinius į Latviją vežti gerokai ilgesniu maršrutu.
Latvijos geležinkeliai jau patvirtino svarstantys galimybę kreiptis žalos atlyginimo dėl bėgių priežiūros ir negautų pajamų. „Orlen“ Briuselio sprendimo kol kas nekomentuoja.
„Kai praloši EK bylą ir teisme neapsigini nuo pažeidimo, yra prezumpcija, kad žalą jau padarei ir dabar tenka tik paskaičiuoti padarytą žalą. Kadangi turime aiškų nukentėjusį asmenį („Orlen Lietuva“), o gal net ir porą jų (Latvijos geležinkeliai), tai vien dėl to verta ginčyti tą sprendimą“, – teigė A.Ivanauskas.
Ką reiškia ilgas tyrimas?
Teisininkai skirtingai interpretuoja ilgą tyrimo trukmę. Gavusi „Orlen“ skundą, 2011 metais Komisija atliko patikrinimus „Lietuvos geležinkelių“ patalpose ir 2013 metų kovo mėnesį pradėjo oficialią antimonopolinių taisyklių pažeidimo tyrimo procedūrą. 2015 metų sausio mėnesį Komisija įmonei išsiuntė prieštaravimo pareiškimą.
D.Švirino nuomone, ilgas svarstymas gali rodyti, kad Briuselio pareigūnai nebuvo tikri dėl savo pozicijos.
Tačiau advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partneris Marius Juonys daro priešingą išvadą – jo teigimu, ilgas išvadų rašymas reiškia, kad „prieš priimdama sprendimą EK greičiausiai ne kartą įvertino visus „už“ ir „prieš“.
Jo teigimu, statistinė tikimybė nuginčyti Europos Komisijos sprendimą yra nedidelė“, o Lietuva turėtų sutelkti dėmesį ne tik į baudą, bet ir yra strateginius sprendimus, įskaitant geležinkelių sektoriaus skaidrinimą ir efektyvinimą.
V.Sinkevičius ragina kalbėtis su Briuseliu
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas „valstietis“ Virginijus Sinkevičius sako, kad Vyriausybė turi tęsti dialogą su Europos Komisija, o sprendimą dėl bylinėjimosi priimti priimti pasvėrusi visus argumentus ir riziką.
Jo teigimu, situacija gali tapti aiškesnė po komisarės Margrethe Vestager vizito Lietuvoje kitą savaitę.
Reikia bandyti derėtis, žiūrėti, ar mes dar galima ką nors padaryti.
„Reikia bandyti derėtis, žiūrėti, ar mes dar galima ką nors padaryti. (...) Dar eurokomisarė lankysis Lietuvoje, reikia irgi kalbėti, kokios yra galimybės ir ką galima pakeisti“, – kalbėjo parlamentaras.
„Lazda šitoje vietoje turi du galus – irgi yra tokia rizika, kad kita šalis irgi gali skųstis tam pačiam teismui ir prašyti priteisti nuostolius. Tada galime dar labiau pralaimėti. Tai dėl to ir reikia gerai pasverti, ar kreiptis (į teismą)“, – sakė V.Sinkevičius.
V.Sinkevičius taip pat abejoja, ar derėtų ieškoti sprendimo dėl geležinkelių išardymo kaltininkų.
„Aiškintis galima, bet bijau, kad tai bus tas toksai vox populi aiškinimasis. Išsiaiškinsime mes kaltuosius, kurie man tai akivaizdūs, turbūt ir visiems, ir kas iš to – kokios realios priemonės, ką galime pritaikyti, kokia bus iš to nauda“, – sakė Seimo narys.
Europos Komisija pirmadienį paskelbė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ 2008 metais bėgius išardė, siekdami apsisaugoti nuo konkurencijos, ir atmetė lietuvių argumentus, kad ruožas demontuotas dėl saugumo.
Premjeras Saulius Skvernelis ir susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigė, kad Lietuvos interesai bus ginami teisinėmis priemonėmis, bet nuo detalesnių komentarų kol kas susilaikė. Šiuo metu „Lietuvos geležinkeliams“ teisiniais klausimais Briuselyje atstovauja Didžiosios Britanijos advokatų kontora „Linklaters“.
„Lietuvos geležinkelių“ skundas galėtų būti nagrinėjama dviejų instancijų ES teismuose, procesas užtruktų kelerius metus. Vyriausybės atstovai kol kas nėra įvertinę, kiek Lietuvai galėtų kainuoti bylinėjimasis, nes panašių konkurencijos bylų ES teisme šalis nėra turėjusi.
