Vilniaus apygardos teismas (VAT) liepos 31 dieną, išnagrinėjęs viešąjį interesą ginančių prokurorų ieškinį, negaliojančiais pripažino tuometinių „Lietuvos avialinijų“ ir „Vingrių investicijų valdymo“ 2005-ųjų rugpjūtį sudarytus susitarimus dėl NT pardavimo, taip pat priteisė iš „VA Reals“ 14,5 tūkst. eurų „flyLAL-Lithuanian Airlines“.
Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
VAT sutiko su prokurorų argumentais, kad bendrovės sukūrė schemą, siekdamos kad „Vingrių investicijų valdymas“ perimtų 24 NT objektus, kadangi kitaip parduoti turtą „Lietuvos avialinijos“ neturėjo teisės.
„Sandorio dalyvės žinojo, kad turtą galima bus parduoti tik esant valstybės institucijų pareikštai valiai, kad jos neprieštarauja, jog būtų parduotas turtas. Sutarties sudarymui buvo būtinas Tarptautinio Vilniaus oro uosto sutikimas“, – rašoma nutartyje.
Visi NT objektai buvo valstybei priklausančiame sklype, kurį patikėjimo teise valdo Tarptautinis Vilniaus oro uostas, tačiau sutarties sudarymo metu „Lietuvos avialinijos“ nubuvo sudariusios žemės, reikalingos pastatams naudoti, nuomos sutarčių.
„Vadinasi, „flyLAL-Lithuanian Airlines“ ir „VA Reals“ niekaip negalėjo sudaryti statinių sutarties ir turto perleidimą atliko sudarydamos sandorius, kurie vertintini kaip vienas neteisėtas turto perėmimo veiksmas“, – pabrėžiama VAT nutartyje.
„Lietuvos avialinijos“ ir „Vingrių investicijų valdymas“ 2005 metų rugpjūtį pasirašė preliminarią NT pardavimo sutartį. Bendrovės sutarė dėl 4,924 mln. eurų dydžio turto kainos, iš kurios 2,896 mln. eurų avansą pirkėja įsipareigojo sumokėti kitą dieną, o likusias lėšas – antrą dieną po preliminaraus susitarimo.
„Lietuvos avialinijos“ savo ruožtu pirkėjai išdavė avanso dydžio vertės vekselį ir įsipareigojo gauti valstybinių institucijų leidimus ir pritarimus sandoriui.
Po dviejų dienų, sandorio nepavykus užbaigti, pirkėja pareikalavo „Lietuvos avialinijų“ grąžinti avansą, kurį pastaroji, vos tik gavusi, buvo paskolinusi savo akcininkei bendrovei „LAL investicijų valdymas“, o pastaroji tokią pačią sumą kiek vėliau paskolino „Vingrių investicijų valdymui“. Visos šios paskolos vėliau buvo grąžintos.
Neatgavęs avanso, „Vingrių investicijų valdymas“ kreipėsi į notarus prašydamas išieškoti skolą.
„Lietuvos avialinijų“ valdyba, siekdama padengti skolą, trys dienos po to, kai turėjo būti baigtas sandoris, nusprendė tuos pačius 24 NT objektus parduoti „Vingrių investicijų valdymui“ už 2,475 mln. eurų. Šiam sprendimui pritarė ir įmonės akcininkas „LAL investicijų valdymas“. Antstolis turtą areštavo ir pardavė tą pačią dieną.
Prokurorų duomenimis, nuo preliminaraus susitarimo iki turto perleidimo visi šie veiksmai atlikti per 6 dienas.
Teismo vertinimu, „VA Reals“ yra sumokėjusi už perimtą turtą beveik jo tuometine verte, todėl iš bendrovės priteisė skirtumą tarp šios vertės ir sandorio kainos – 14,5 tūkst. eurų.
„Už turtą realiai buvo sumokėta 2,475 mln. eurų. Tai reiškia, kad „VA Reals“ nesąžiningumas nebuvo tokio laipsnio, kaip tai nurodo prokurorai, o nesąžiningos tokia pat apimtimi buvo ir „flyLAL-Lithuanian Airlines“, kurios lygiaverčiai dalyvavo turto perleidimo schemoje“, – nurodė teismas.
Teisme Generalinė prokuratūra siekė, kad negaliojančiais būtų pripažinti visi sandoriai, o taikant restituciją iš „VA Reals“ oro bendrovei priteista 5,95 mln. eurų – didžiausią turto vertę nuo jo įsigijimo iki restitucijos.
VAT nutartyje taip pat pažymėjo, kad bankroto byla „flyLAL-Lithuanian Airlines“ iškelta 2009-ųjų kovo mėnesį, praėjus trejiems su puse metų nuo sandorių sudarymo, turtas parduotas už faktiškai tikrąją jo kainą, pinigus už jį bendrovė gavo, todėl teigti, jog šie sandoriai lėmė „flyLAL-Lithuanian Airlines“ nemokumą nėra pakankamo pagrindo.
