Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Teismas iki 414 tūkst. eurų sumažino baudą „Kėdainių vandenims“

Teismas maždaug keturis kartus sumažino Kėdainių savivaldybės vandentvarkos įmonei „Kėdainių vandenys“ pernai skirtą 1,65 mln. eurų baudą už taršą ftalatais bei netinkamai išgaunamą geriamąjį vandenį.
„Kėdainių vandenys“
„Kėdainių vandenys“ / rinkosaikste.lt nuotr.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) vasario 23 dieną „Kėdainių vandenų“ prašymą panaikinti Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pernai birželį paskirtą baudą tenkino iš dalies – bendrovei skirta bauda sumažinta iki 414 tūkst. eurų.

„Kėdainių vandenų“ patikrinimą atlikusi AAD buvo nustačiusi, kad įmonė patikrinimo laikotarpiu nuo 2014-ųjų lapkričio iki 2018-ųjų gruodžio neftiksavo su nuotekomis išleidžiamų ftalatų, neįtraukė jų į apskaitą, todėl turėjo netinkamą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimą.

Mes, atlikdami stebėseną, nustatėme, kad ftalatai į Nevėžį patenka iš regioninio sąvartyno,

Tačiau „Kėdainių vandenų“ vadovas Rimgaudas Praninskas pabrėžė, kad Aplinkos apsaugos agentūra 2018 metais buvo išaiškinusi, jog bendrovei nebūtina keisti TIPK leidimo, tačiau privaloma vykdyti stebėseną, kas Kėdainiuose išleidžia ftalatus.

„Mes, atlikdami stebėseną, nustatėme, kad ftalatai į Nevėžį patenka iš regioninio sąvartyno“, – pranešime sakė R.Praninskas.

Anot VAAT, byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog „Kėdainių vandenų“ pažeidimas nebuvo tyčinis, todėl daugiau nei 1,6 mln. eurų bauda yra neproporcinga.

Už ftalatų neapskaitymą AAD „Kėdainių vandenims“ buvo paskyręs 540 tūkst. eurų baudą, dar 1 mln. eurų bauda iš pradinės 1,65 mln. eurų sumos buvo skirta už neteisėtai išgaunamą geriamąjį vandenį.

Baudą už nedeklartuotą ir be leidimo išleistą ftalato kiekį teismas sumažino iki kiek mažiau nei 162,2 tūkst. eurų, už išgautą vandenį – iki 214 tūkst. eurų.

Panašias baudas už be leidimo į aplinką leistus ftalatus AAD yra skyręs ir bendrovėms „Klaipėdos vanduo“ bei „Vilniaus vandenys“, kuriems skirta bauda siekia 7,5 mln. eurų. Abi įmonės baudas taip pat yra apskundusios teismui.

„Vilniaus vandenų“ vadovas Marius Švaikauskas pernai vasarą bendrovei mestus kaltinimus vadino „absurdiškais“, tuo metu AAD direktorė Olga Vėbrienė pabrėžė, kad Aplinkos ministerijai 2014 metais pakeitus Nuotekų tvarkymo reglamentą, ftalatai nustatyti kaip prioritetinės prioritetinės pavojingos medžiagos, kurių išleidimas su nuotekomis turi būti nutrauktas iki 2033-iųjų.

Tai, anot jos, reiškia, kad nuo 2014-ųjų išleisti nuotekas su ftalatais galima tik turint leidimą, kuriame nustatyti reikalavimai tokių medžiagų išleidimui.

Tuo metu vandentvarkos įmonės tvirtina, kad ftalatų jos išvalyti neįmanoma ir technologiškai – esą tokių technologinių sprendimų neturi ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio vandens tiekimo įmonės.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos