Lietuvos apeliacinis teismas vasario 11-ąją atmetė bendrovės skundą ir paliko galioti 2020 metų pavasarį priimtą Kauno apygardos teismo sprendimą.
„Nėra pagrindo Kauno miesto savivaldybės administracijos laikyti subsidiariai atsakinga pagal Kreditavimo sutartį, kadangi tokio šalių susitarimo ir įsipareigojimo nepagrindžia nei sutarčių nuostatos, nei kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės“, – rašoma Apeliacinio teismo nutartyje.
Kauno apygardos teismas 2020-ųjų pavasarį atmesdamas „Kamestos“ ieškinį konstatavo, kad net jei ir būtų nustatytas pagrindas savivaldybės subsidiariai atsakomybei atsirasti, iš esmės būtų ginami ne „Kamestos“, o banko interesai. Teismo nuomone, taip „Kamesta“ siekė, kad bankas užsitikrintų kredito grąžinimą, o ji pati išvengtų šos prievolės.
„Kamesta“ 2005 metais laimėjo Aleksoto tilto kairiojo prietilčio statybos ir priežiūros koncesininko konkursą. Pagal sutartį bendrovė iš tuometinio banko „Nord/LB Lietuva“ (dabar „Luminor“) gavo 4,49 mln. eurų kreditą, skirtą tik šiam projektui, o paskola turėjo būti grąžinta iš savivaldybės mokamo koncesijos mokesčio.
Miestas „Kamestai“ įsipareigojo 25 metus kasmet mokėti 724 tūkst. eurų koncesijos mokestį, o įmonė turėjo atlikti statybos darbus ir prižiūrėti teritoriją. Tačiau, sumokėjusi beveik 2 mln. eurų avanso, savivaldybė 2009 metais sutartį nutraukė.
Ginčai tarp koncesininkės ir savivaldybės tęsiasi jau ne vienerius metus. 2012 metais šalys pasirašė taikos sutartį, pagal kurią per pusmetį Kauno valdžia „Kamestai“ turėjo sumokėti 3,77 mln. eurų, o įmonė – tęsti darbus.
2016 metų pradžioje savivaldybė koncesijos sutartį vėl nutraukė, nes, anot jos, „Kamesta“ pažeidė esmines sutarties sąlygas. 2018 metais Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog Kauno valdžia tai padarė neteisėtai.
