Pirmadienį vykusiame pirmajame šios bylos nagrinėjimo posėdyje teismas atmetė I.Rimševičiaus advokatų prašymą ją nagrinėti už „uždarų durų“, nes esą joje yra ribotos prieigos informacijos. Tačiau teismas nurodė, kad prireikus advokatai gali tokį prašymą teikti pakartotinai.
Teismas taip pat nutarė, kad sprendimas dėl kaltinamojo advokatų prašymo kreiptis į Europos Sąjungos teismą, kad būtų išaiškinta, ar I.Rimševičiui, kaip Europos Centrinio Banko valdančiosios tarybos nariui turinčiam baudžiamąjį procesinį imunitetą teisminiams procesams, išvis gali būti teikiami su užimamomis pareigomis susiję kaltinimai. Advokatų manymu, tokios bylos kaip ši nagrinėjimui šis imunitetas I.Rimševičiui iš pradžių turi būti panaikintas, ir tai yra ES teismo kompetencija.
Teismas įpareigojo valstybės kaltintojus iki kito posėdžio parengti argumentuotą ir motyvuotą šio advokatų prašymo vertinimą.
Kaltinamasis teismui pareiškė, kad ECB tarybos nario imunitetu naudojasi ne siekdamas išvengti atsakomybės, o gindamasi nuo, jo manymu, nepagrįstų kaltinimų.
I.Rimševičius kaltinamas kyšių davimu ir ėmimu, o antrasis kaltinamasis šioje byloje verslininkas Maris Martinsonas – padėjimu kyšininkauti bei šios nukalstamos veikos skatinimu. Be to, abu jie kaltinami neteisėtais būdais įgytų 250 tūkst. eurų legalizavimu, veikiant organizuotai.
Į baudžiamąją bylą įtraukta ir M.Martinsono bendrovė „MM Investicijas“, nes pinigai buvo plaunami jos interesais.
2018 metų vasarį I. Rimševičius buvo sulaikytas, iškėlus baudžiamąją bylą remiantis dviejų žlugusio Latvijos komercinio banko „Trasta Komercbanka“ akcininkų pareiškimais. Abu šie asmenys byloje minimi kaip kyšių davėjai, tačiau jie buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes teisėsaugos institucijoms savo noru pranešė apie kyšininkavimą.
I.Rimševičius buvo nušalintas nuo Latvijos banko prezidento posto bei šalies atstovavimo Europos Centrinio Banko valdančiojoje taryboje Latvijos korupcijos prevencijos biuro sprendimu. Šiemet vasarį jis grįžo į šias pareigas, Europos Teisingumo Teismui (ETT) šį sprendimą pripažinus neteisėtu. ETT konstatavo, jog Latvija nesugebėjo pateikti I. Rimševičiui inkriminuojamų nusikaltinimų – kyšininkavimo ir prekybos poveikiu – pagrįstumo įrodymų.