Apeliacinis teismas spalio 6 dieną pakeitė Kauno apygardos teismo pernai rugpjūtį priimtą sprendimą ir „Leonhard Weiss“ skundą patenkino iš dalies – atsisakė priteisti „Autokaustai“ 41,9 tūkst. eurų už žemės darbus, tačiau paliko prievolę sumokėti 2,82 mln. eurų ir 8 proc. metų palūkanas.
Ginčas tarp „Rail Baltica“ atšaką stačiusių partnerių kilo dėl „Autokaustos“ 2020 metų kovo-liepos mėnesiais nukasto ir utilizuoto 14,38 tūkst. kubinių metrų naftos produktais užteršto grunto.
„Autokausta“, „Leonhard Weiss“ ir dabar jau bankrutuojanti „Hidrostatyba“ 2017 metais sudarė jungtinės veiklos sutartį dalyvauti „Rail Baltica“ atšakos darbų konkurse, o „Hidrostatyba“ buvo paskirta atsakinga partnere. Pastarajai patyrus finansinių sunkumų, ją pakeitė „Leonhard Weiss“, tačiau bendrovės nesutarė, ar pastaroji perėmė ir įsipareigojimus „Autokaustai“.
„Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, jog atsakovas („Leonhard Weiss“ – BNS) perėmė visas „Hidrostatybos“ kaip atsakingos partnerės įsipareigojimus ir teises užsakovės ir ieškovės atžvilgiu, tame tarpe ir teises bei pareigas, kylančias iš ieškovės bei „Hidrostatybos“ sudarytų dvišalių susitarimų“, – rašoma teismo nutartyje.
„Autokausta“ prašė priteisti iš „Leonhard Weiss“ 41,9 tūkst. eurų ir 2,82 mln. eurų nuostolių negautų pajamų forma, 8 proc. metines palūkanas.
Jos teigimu, Estijos įmonė netinkamai vykdė sutartines prievoles, atsisakydama priimti atliktus naftos produktais užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbus bei perduoti juos užsakovei.
Tuo metu „Leonhard Weiss“ teigimu, „Autokaustos“ ir „Hidrostatybos“ susitarimai dėl darbų buvo dvišaliai, o „Hidrostatybos“ įsipareigojimai – asmeniniai, todėl „Leonhard Weiss“ esą perėmė tik atsakingojo partnerio statusą, o ne visas „Hidrostatybos“ teises ir pareigas.
Pagrindiniai Kauno geležinkelio mazgo atkarpos Kaunas–Palemonas, sujungusios Kauno intermodalinį terminalą su „Rail Baltica“, statybos darbai baigti 2020 metų spalį. Apie 15 kilometrų geležinkelio rekonstravimo 54,8 mln. eurų vertės sutartis pasirašyta 2018 metų birželį.
„Rail Baltica“ nuo 2026 metų turėtų sujungti Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą.
