Teismai nagrinėjo M.Marcinkevičiaus valdomos įmonės „Taikos projektas“ skundą dėl „Leksitos“ sprendimo jos antrinei įmonei suteikti 90 mln. eurų paskolą. Buvo siekiama įrodyti, kad „Leksitos“ valdybos nariai, veikę N.Numavičiaus naudai, padarė 40 mln. eurų žalos smulkiajam akcininkui, nes sudarė nuostolingas sutartis ir iššvaistė turtą.
Vilniaus apygardos teismas pernai gegužę atmetė „Taikos projekto“ skundą. Sprendimas buvo apskųstas Apeliaciniam teismui, tačiau jo buvo prašoma ne pakeisti ankstesnį sprendimą, o panaikinti jo motyvus – teismo išvadas, kuriose nurodyta, jog „Leksita“, o kartu ir jos smulkusis akcininkas M.Marcinkevičius, turėjo pritarti paskolos sutarčiai ir dėl to turėjo vertinti jos rizikingumą.
„Skunde nurodoma, kad skundžiamas sprendimas yra teisingas, ir pažymima, kad prašoma pakeisti skundžiamo sprendimo motyvus, kadangi teismo išvados, esą, gali sukelti pasekmes dalyvaujantiems byloje asmenims (N.Numavičiui ir M.Marcinkevičiui – BNS), sprendimo motyvais, nesąžiningai juos interpretuodamas, gali naudotis ieškovas, be kita ko, kurdamas išgalvotais pagrindais ieškinius „Leksitai“ ar jos valdymo organams“, – rašoma Apeliacinio teismo nutartyje.
Apeliacinis teismas ketvirtadienį nenustatė, kad Vilniaus apygardos teismo išvados daro poveikį M.Marcinkevičiaus ir N.Numavičiaus įmonių teisėms ir pareigoms, jų teisiniam statusui ar gali sukurti neigiamų teisinių padarinių.
Paskolos sutartis
Bylos duomenimis, „Leksita“, veikdama per antrinę įmonę „Megafin“, 2015 metų balandį sudarė 90 mln. eurų paskolos Liuksemburge registruotai įmonei „Carson“ sutartį – įmonė priklauso N.Numavičiaus netiesiogiai valdomai „Agile Finance“ grupei.
Nustatyta, kad pagal „Megafin“ įstatus, jos valdymo organai negali priimti sprendimo be akcininkų pritarimo dėl bet kokio sandorio, kurio vertė viršija 2 mln. eurų, ar kelių susijusių sandorių, didesnių nei 10 mln. eurų.
Atsakovais šioje byloje buvo tuometiniai „Leksitos“ valdybos nariai Violeta Tvarijonienė, Andrius Keršys ir Meri Navickė. M.Marcinkevičiaus teigimu, jie veikė N.Numavičiaus naudai ir padarė žalą smulkiesiems akcininkams, sudarinėdami nuostolingas sutartis bei švaistydami turtą.
„Nors „Leksitos“ valdybos nariai nurodė, kad nesvarstė paskolos sutarties sudarymo klausimo ir nepriėmė sprendimo sutarčiai sudaryti, tačiau pripažino, jog informaciją apie sandorio sudarymo aplinkybes, žinojo. (...) Teismo vertinimu, „Leksitos“ valdybos narių veiksmai – šiems pripažįstant faktą, kad buvo žinomos sutarties sudarymo aplinkybės, valdyba svarstė šio sandorio sudarymo aplinkybes (jau po sutarties sudarymo), iš esmės reiškia jų pritarimą tokiam sandoriui sudaryti“, – rašoma teismo nutartyje.
Vilniaus apygardos teismas nustatė, 90 mln. eurų paskola buvo grąžinta 2015 metų gruodį, todėl teismas nenustatė žalos „Leksitos“ akcininkams.
M.Marcinkevičiaus ir N.Numavičiaus konfliktas tęsiasi jau pustrečių metų
Iki 10 proc. akcijų įvairiose VP grupės įmonėse turinčio M.Marcinkevičiaus konfliktas su pagrindiniu grupės akcininku N.Numavičiumi tęsiasi jau daugiau kaip dvejus metus. 2015-ųjų vasarą M.Marcinkevičius pareiškė, kad jam pasitraukus iš „Akropolius“ valdančios įmonės vadovo posto, prasidėjo pokyčiai – pradėjo kurtis dešimtys holdingų, skirtų atriboti veikiančias bendroves nuo grupės akcininkų. M.Marcinkevičius tikino, kad „Vilniaus prekybos“ grupėje buvo taikoma „ypač agresyvi“ mokesčių planavimo sistema.
VP grupės atstovai kaltinimus mokesčių slėpimu neigia ir tvirtina, kad taip M.Marcinkevičius jam naudingomis sąlygomis siekia agresyviai pasitraukti iš grupės.
Neoficialiai teigiama, kad M.Marcinkevičius už VP grupės įmonių akcijas siekia gauti apie 320 mln. eurų – kur kas daugiau nei kiti pastaruoju metu akcijas pardavę akcininkai. Pavyzdžiui, Žilvinui Marcinkevičiui už 13-os įmonių, išskyrus Maltos „Relvit“ bei Estijos „Klarus Group Holding“, apie 15 proc. akcijų paketus pernai buvo sumokėta 141,9 mln. eurų, rodo BNS turimos pasiūlymų pasinaudoti pirmumo teise kopijos.
Verslininkai ir jų kontroliuojamos įmonės santykius aiškinasi skirtinguose teismuose, VP grupės akcininkų santykiai sulaukė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir teisėsaugos dėmesio. Jie taip pat figūruoja ir politinės korupcijos byloje – buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis apie tai kalbėjosi su buvusiu VMI viršininku Dainoru Bradausku, kuris pernai sausį buvo atleistas iš pareigų už korupcinę veiklą ir šiurkščius tarnybinius pažeidimus.