Vilniaus apygardos teismas (VAT) kovo 2 dieną patenkino „Mart Inn Food“ prašymą ir mažmeninės prekybos bendrovės „Maxima grupė“ bei jos franšizės valdytojos įmonės „Franmax“ ieškinį Baltarusijos kompanijai dėl nuostolių atlyginimo paliko nenagrinėtą. Šis sprendimas per septynias dienas gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
„Nustačius, jog veiksmas, tapęs pagrindu reikalauti žalos atlyginimo įvyko Baltarusijoje, kolegija daro išvadą, jog kompetenciją nagrinėti bylą atsakovo „Mart Inn Food“ atžvilgiu turi Baltarusijos kompetentingas teismas“, – rašoma VAT nutartyje.
Joje taip pat pažymima, kad tokį sprendimą pagrindžia ir kiti „Mart Inn Food“ argumentai, kad išnagrinėjus šią bylą Lietuvos teismuose, jų sprendimas nebūtų pripažįstamas ir vykdomas Baltarusijoje, o kadangi byloje reikėtų rinkti įrodymus, susijusius su „Mart Inn Food“ veikla, patogesnė bylos nagrinėjimo vieta yra Baltarusija.
„Maxima grupė“ ir „Franmax“ į teismą dėl žalos atlyginimo kreipėsi 2015-ųjų rugsėjį, tačiau iki šiol byloje teismai sprendė tik dėl ieškinio nagrinėjimo teismingumo. 2017-ųjų sausį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau buvo pasisakęs, kad „Maxima grupės“ ir „Franmax“ ieškinys turėtų būti nagrinėjamas Lietuvoje, tačiau „Mart Inn Food“ pateikė naują prašymą dėl teismingumo.
VAT teigimu, „Mart Inn Food“ turi teisę teikti prašymą dėl teismingumo, nors toks jau buvo nagrinėtas, jeigu naujai teikiamas prašymas nėra grindžiamas analogiškomis aplinkybėmis, kaip išnagrinėtasis. VAT pažymėjo, kad Aukščiausiojo teismo nutartimi buvo atmestas prašymas ieškinį palikti nenagrinėtu visų atsakovų atžvilgiu, o nauju – „Mart Inn Food“ prašo ieškinį palikti nenagrinėtu tik jos atžvilgiu ir prašymą grindžia aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos ir teismų nagrinėtos anksčiau.
„Vilniaus prekyba“ kaltina Marcinkevičius ir jų įsteigtą „Mart Inn“ neteisėtu „Maximos“ tinklo koncepcijos pasisavinimu ir verslo plėtros planų Baltarusijoje sužlugdymu. Teigiama, kad Marcinkevičiai, anksčiau užėmę aukštas pareigas su „Maxima“ susijusiose bendrovėse, galbūt neteisėtai pasisavino informaciją apie prekybos tinklo koncepciją, kitą intelektinę nuosavybę ir įvarius duomenis, kurie buvo panaudoti kuriant ir plėtojant parduotuvių tinklą „Mart Inn“.
Ieškiniu prašoma „Maximos grupės“ naudai priteisti solidariai iš Gintaro Marcinkevičiaus, Eglės Jokubynienės, Mindaugo Marcinkevičiaus ir „Mart Inn Food“ 221 mln. eurų žalos, o „Franmax“ naudai – 40 mln. eurų.
Marcinkevičiai kaltinimus neigia – anot jų, „Maximos grupės“ ieškinys neturi pagrindo.
Pagrindinio „Vilniaus prekybos“ grupės akcininko Nerijaus Numos (buvusio Numavičiaus – BNS) 2015-ųjų rugsėjį paskelbtoje „VP Baltojoje knygoje“ atskleidžiama, kad „Maxima“ turėjo planų plėstis Baltarusijoje, tačiau jie nebuvo įgyvendinti, o tinklą šioje šalyje įsteigė iš grupės valdymo pasitraukę Mindaugas ir Gintaras Marcinkevičiai.
2015-ųjų vasaros pradžioje M. Marcinkevičius pareiškė, kad jam pasitraukus iš „Akropolius“ valdančios įmonės vadovo pareigų, prasidėjo pokyčiai – pradėjo kurtis dešimtys holdingų, skirtų atriboti veikiančias bendroves nuo grupės akcininkų. M. Marcinkevičius tikino, kad „Vilniaus prekybos“ grupėje buvo taikoma „ypač agresyvi“ mokesčių planavimo sistema.
„Vilniaus prekybos“ grupė kaltinimus mokesčių slėpimu neigia ir tvirtina, kad taip M.Marcinkevičius jam naudingomis sąlygomis siekia agresyviai pasitraukti iš grupės.
Verslininkai ir jų kontroliuojamos įmonės santykius aiškinasi skirtinguose teismuose, „VP grupės“ akcininkų santykiai sulaukė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir teisėsaugos dėmesio. Jie taip pat figūruoja ir politinės korupcijos byloje – buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis apie tai kalbėjosi su buvusiu VMI viršininku Dainoru Bradausku, kuris vėliau buvo atleistas iš pareigų už korupcinę veiklą ir šiurkščius tarnybinius pažeidimus.
