„Teisėjų kolegija nutarė nagrinėti bylą iš esmės, kadangi jau kartą buvo atsisakyta patvirtinti taikos sutartį (...) Teismas patenkina jūsų („Danpower“ – BNS) prašymą bylos nagrinėjimą atidėti“, – trečiadienį teismo posėdyje sakė teisėjų kolegijos pirmininkas Stasys Gagys.
Teismas liepos mėnesį neskundžiama nutartimi nusprendė kol kas nepatvirtinti Valstybinės energetikos inspekcijos (VEI) ir „Danpower“ taikos sutarties.
LVAT teisėjų kolegija paskelbė, kad „negali vienareikšmiškai pasisakyti, ar (...) skatinamasis elektros energijos supirkimo tarifas (...) nepažeis viešojo intereso“.
VEI ir „Danpower“ ginčo baigtis gali lemti, ar bendrovė „Danpower Baltic Taika elektrinė“ gaus skatinamąjį, tai yra, didesnį elektros tarifą jos kogeneracinėje jėgainėje Kaune.
Pagal taikos sutartį „Danpower Baltic Taika elektrinė“ turėtų atgauti 2013 metais laimėtą 5 megavatų elektros skatinimo kvotą, 12 metų jai mokant 9,7 euro cento už kilovatvalandę (be PVM) tarifą. Skaičiuojama, kad taip per 12 metų įmonei atiteks bent 18 milijonų eurų iš elektros vartotojų kišenės.
Gali atsiimti skundą
„Danpower Baltic“ advokatas Elijus Burgis teigė BNS, kad įmonė gali atsiimti skundą.
„Bus nagrinėjimas iš esmės kitą savaitę. Gali būti vienintelis nukrypimas tai, kad mes nuspręsime atsiimti skundą. Tada nebus jokio nagrinėjimo. Jeigu nenuspręsime, tada bus nagrinėjama iš esmės – kaip teismas suformulavo“, – BNS sakė advokatų kontoros „Cobalt“ partneris E. Burgis.
Pasak jo, pagrindinė taikos sutartis tarp „Danpower“ ir Energetikos ministerijos numato skatinamojo tarifo grąžinimą bendrovei, o sprendimas šioje byloje reikalingas, kad VEI jaustųsi „komfortiškiau“, pakeisdama leidimą ir suteikdama didesnį elektros tarifą.
„Net jeigu ir atsiimtume skundą, paprastai kalbant, leidimas gamybai yra mūsų kišenėje – su tarifu ar be tarifo, tai ne šios bylos klausimas (...) Šitos bylos sprendimas mums reikalingas tam, kad inspekcija jaustųsi komfortiškiau pakeisdama leidimą gamybai – ir viskas. Inspekcija gali pakeisti leidimą, ji iš principo privalo tai padaryti. Teismo sprendimas jiems suteiktų daugiau komforto galbūt“, – sakė E. Burgis.
Gegužę Vyriausybei patvirtinus pagrindinę taikos sutartį tarp valstybės ir įmonės „Danpower Baltic“, teismui buvo teikiamos atskiros sutartys kiekvienoje byloje, jų yra ne viena. Ant pagrindinės taikos sutarties yra energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno parašas.
Anksčiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dviejose bylose taikos sutartis patvirtino.
Trečioje byloje buvo atsisakyta patvirtinti taikos sutartį. Būtent šioje taikos sutartyje ir buvo numatytas esminis punktas – valstybės įsipareigojimas „Danpower Baltic“ elektrinei Kaune suteikti skatinamąjį tarifą.
Pusę „Danpower Baltic“ akcijų valdo Lietuvos verslininkai Artūras Rakauskas, Augustinas Rakauskas, Alvydas Žabolis, o likusią dalį – Vokietijos energetikos koncernas „Danpower GmbH“.
15min gegužės mėnesį publikavo žurnalistinį tyrimą apie Vyriausybės ir „Danpower Baltic“ pasirašytą taikos sutartį. Tyrimas atskleidė, jog ministrų kabinetas nuslėpė tiesą apie milijonus eurų kainuosiančią taikos sutartį su lietuvių ir vokiečių įmone „Danpower Baltic“. Politikai įsipareigojo verslininkams sumokėti apie 18–25 mln. eurų už tai, kad įmonė atsiimtų abejotinas pretenzijas. Vyriausybė tai pateikė kaip savo laimėjimą, bet iš tikrųjų sandorio siekė verslininkai. Siekė ir per premjerą Saulių Skvernelį.
2013 metų birželį skatinimo kvotų aukcioną su fiksuotu tarifu 12-kai metų laimėjo 5 bendrovės: „Foksita“, „Eurovistos servisas“, „Geco-Taika“, „SSPC-Vilnius“, „SSPC-Taika“.
„Danpower Baltic“ Lietuvoje teigia investavusi beveik 100 mln. eurų, jai priklauso 6 biokuro katilinės Kaune, Vilniuje ir Joniškyje bei viena kogeneracinė jėgainė Kaune.
