Paskelbtoje nutartyje teismas konstatavo, kad prokuratūros patikslintu ieškiniu, kurį teismas ir priėmė nagrinėti, į procesą dalyvauti atsakovais įtraukti dar 60 asmenų, taip nuspręsta siekiant proceso operatyvumo. Teismas nusprendė procese dalyvauti trečiuoju asmeniu įtraukti ir Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija.
Teismas pabrėžė, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovai paskyrė vieną iš bendrininkų su byla susijusiems dokumentams gauti, nors tokia teisė atsakovams teismo jau buvo išaiškinta.
Atsižvelgus į tai, kad procesinių dokumentų bei jų priedų kopijų siuntimas visiems byloje dalyvaujantiems 358 atsakovams lemtų itin didelių pašto išlaidų susidarymą, siekiant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos (bendradarbiavimo) bei kitų civilinio proceso principų įgyvendinimo, teismas nusprendė, jog tikslinga atsakovų įgaliotu asmeniu paskirti atsakovę AB „Klaipėdos nafta“ su byla susijusiems dokumentams gauti.
Parengiamajame teismo posėdyje viešąjį interesą ginanti prokurorė patikslintu civiliniu ieškiniu teismo prašo pripažinti akcijų suteikimo taisykles ir AB „Klaipėdos nafta“ Valdybos protokolo dalis negaliojančiomis, pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis akcijų suteikimo sutartis, kuriomis 807606 akcijos buvo perleistos 357 darbuotojams (vienos akcijos vertė – 0,343 euro).
Daugiau kaip 70 proc. bendrovės akcijų šiuo metu priklauso valstybei. Klaipėdos apygardos prokuratūrai išnagrinėjus pareiškimą dėl galimų pažeidimų suteikiant AB „Klaipėdos nafta“ teisę neatlygintinai perleisti akcijas įmonės darbuotojams, prokuroro vertinimu, bendrovės priimti sprendimai prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms – atlikto tyrimo metu nustatyta, kad bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas ir juo patvirtintos taisyklės bei valdybos sprendimo dalys dėl premijų mokėjimo darbuotojams bendrovės akcijomis prieštarauja galiojančiam Akcinių bendrovių įstatymui.
