Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad kol bendrovės bylinėjasi dėl vienašališko sutarties nutraukimo teisėtumo, jį ribojančios priemonės nebūtinos.
„Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių“, – konstatavo Apeliacinis teismas, liepos 28-ąją panaikinęs iki tol taikytą draudimą nutraukti sutartį.
70 tūkst. eurų vertės sutartį VŠT vienašališkai nutraukė gegužės 12-ąją dėl, jos nuomone, „Bioto“ negebėjimo vykdyti įsipareigojimus bei trejiems metams įtraukė bendrovę į nepatikimų tiekėjų sąrašą.
Vilniaus šilumos tinklai BNS nurodė, kad sutartis su „Bioto“ nutraukta, nes ši nevykdė įsipareigojimų, o į nepatikimų tiekėjų sąrašą bendrovę įtraukė norėdama informuoti kitas įmones.
„VŠT, atsižvelgdama į projekto svarbą ir vadovaudamasi sutarties sąlygomis, nusprendė sutartį nutraukti. Tiekėjas įtrauktas į nepatikimų tiekėjų sąrašą – tai ne tik mūsų prievolė, bet ir atsakomybė prieš kitas įmones, kurios galimai dirbtų su šiuo tiekėju“, – rašoma VŠT komentare BNS.
„Bioto“ direktorius Artūras Kerševičius sako, jog sprendimas vienašališkai nutraukti sutartį yra nesusipratimas, nes pradėtus darbus galima užbaigti, juolab kad nemažai jų jau atlikta.
„Aš tai vadinu nesusipratimu, bandžiau kalbėtis su jų vadovybe, bet nepavyko, dėl to nuėjome į teismą. Manome, kad nėra pagrindo nutraukti sutartį, mes net esame pasirengę baigti tą projektą, viskas paruošta, jau buvo atlikta daug programavimo darbų. Mes ne tik jaučiamės teisūs, bet ir galime tai pademonstruoti, tegul tik jie priima tą faktą“, – BNS teigė A.Kerševičius.
Vasarį konkursą laimėjusi „Bioto“ su tuo nesutiko, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir prašė pripažinti šį sprendimą neteisėtu bei jį panaikinti, o kol ginčas nagrinėjamas, sustabdyti VŠT inicijuotą sutarties nutraukimą. Birželio viduryje teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino.
VŠT sprendimą apskundė Apeliaciniam teismui, kurio prašė leisti sutartį nutraukti, o tokį draudimą vadino neproporcingu, be kita ko, ji savo prašymą argumentavo viešojo intereso gynimu, nes kitaip būtų griaunami jos planai per mėnesį pakeisti apie 5 tūkst. karšto vandens skaitiklių.
A.Kerševičiaus teigimu, įmonės platforma padėtų nuotoliniu būdu rinkti išmaniųjų karšto vandens skaitiklių duomenis, bendrovė tokias sistemas jau sukūrė energijos tiekėjams Kaune ir Panevėžyje, šiuo metu ruošiasi diegti Klaipėdoje.
„Darbas Vilniuje nebuvo kažkoks mūsų pilotinis projektas, turime patirties, žinome, ką darome“, – BNS sakė A.Kerševičius.
VŠT teismui nurodė, kad naujo pirkimo procedūros užtruktų iki trijų mėnesių, o kitas tiekėjas platformos kūrimo paslaugą galėtų suteikti per keturis mėnesius. Įmonė skaičiuoja, kad delsiant galima patirti maždaug 220 tūkst. eurų žalą, finansiškai kenčia ir Vilniaus gyventojai, kurie, laukdami išmaniųjų karšto vandens skaitiklių, būtų priversti mokėti jų aptarnavimo mokestį.