Teisinis ginčas kilo dėl skelbimų portalus valdančių įmonių koncentracijos.
Pardavimo nenagrinėjo
2014 m. „Eesti Meedia Group“, kuriai priklauso ir portalas 15min, įsigijo bendrovę „AllePal“, kuri Lietuvoje valdė UAB „Diginet LT“. Šiai įmonei priklausė skelbimų portalai skelbiu.lt, aruodas.lt, autogidas.lt ir kiti.
„Eesti Meedia Group“ tuo metu valdė 92 proc. bendrovės UAB „Plius“ akcijų. Šiai priklausė skelbimų portalai plius.lt, domoplius.lt, autoplius.lt ir kiti.
KT pradėjo tyrimą, kuris baigėsi draudimu vykdyti koncentraciją. Toks sprendimas priimtas nepaisant to, kad „Eesti Meedia Group“ atskyrė ir pardavė dalį savo valdyto klasifikuotų skelbimų verslo. 2016 m. balandžio 26 d. tretiesiems asmenims buvo parduota UAB „Vertikali medija“.
Taryba savo sprendimą iš esmės nenagrinėti šios aplinkybės grindė aplinkybe, kad koncentracijos dalyviai duomenis apie svetainių valdymo pasikeitimus pateikė likus šešioms darbo dienoms iki koncentracijos nagrinėjimo termino pabaigos.
Neatsakyti klausimai
Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad neįvertinus po sandorio sudarymo susiklosčiusios situacijos buvo padarytas esminis procedūrinis pažeidimas, nes nebuvo atliktas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas.
„Šio esminio aplinkybių pasikeitimo KT niekaip neįvertino priimdama sprendimą. Dėl šios priežasties, tarybai priėmus sprendimą uždrausti koncentraciją ir įpareigoti pašalinti konkurencijos problemas, tapo absoliučiai neaišku, ką konkrečiai turėtų padaryti „Eesti Meedia“ .
Nebuvo aišku nei tai, ar tyrimo metu įžvelgtos konkurencijos problemos vis dar egzistuoja, ir, ar KT iš tiesų reikalauja „Eesti Meedia“ atlikti kokius nors papildomus veiksmus.
Labai džiaugiamės, kad teismas sutiko su „Eesti Meedia“ pozicija ir pripažino, kad KT iš tiesų privalėjo vertinti tyrimo metu pasikeitusias aplinkybes. Kaip nurodė teismas, jeigu visos konkurencijos problemos išnyko dar iki sprendimo priėmimo, Konkurencijos tarybos sprendimas dėl leidimo koncentracijai išdavimo tapo beprasmis, o „Eesti Meedia“ negali būti įpareigota atkurti padėties, kuri egzistavo iki bendrovių susijungimo“, – 15min teigė „Eesti Meedia“ advokatas Karolis Kačerauskas.
Jautė spaudimą
„Eesti Meedia“ vadovas Svenas Nuutmannas 15min teigė, kad būtent tokio teismo sprendimo ir tikėtasi:
„Nuo pat pradžių griežtai laikėmės įstatymų ir buvome nustebinti KT sprendimo pradėti tyrimą. Manau, kad vienu iš tokio sprendimo motyvų buvo akivaizdus konkurentų spaudimas institucijai.
„Eesti Meedia“ nori būti Lietuvos verslo bendruomenės dalimi ir kurti geresnę visuomenę.“
Advokato K.Kačerausko teigimu, šis sprendimas suteiks daugiau aiškumo ir kitiems rinkos dalyviams: „Reikia pripažinti, kad teisminių ginčų dėl Konkurencijos tarybos priimtų sprendimų koncentracijų bylose yra tik vienetai.
Labai džiaugiamės, kad teismas įvertino situaciją principingai. Šis sprendimas tikrai suteiks daugiau aiškumo, kokio vertinimo standarto ir procedūrų turėtų būti laikomasi KT vertinant įmonių susijungimus.“
Vertins, ar įvykdė įpareigojimus
KT atstovė Ieva Račickaitė 15min teigė, kad taryba šiuo metu vertina teismo sprendimą ir priims sprendimą dėl tolesnių veiksmų.
„Pažymime, kad teisme buvo nagrinėtas KT nutarimas dėl koncentracijos. Koncentracijos nagrinėjimas ir tyrimas yra visiškai skirtingos procedūros, ir jokia tyrimo procedūra dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo bendrovių atžvilgiu nėra ir nebuvo pradėta.
Šiuo metu KT vertina, ar „Eesti Meedia“ įvykdė KT nutarimu nustatytus įpareigojimus. Kartu pažymime, kad tyrimas galėtų būti pradėtas tik turint pagrįstų įtarimų, kad bendrovė pažeidė KT nutarimu nustatytus įpareigojimus“, – patikslino specialistė.
Tendencijos keičiasi
Bendrovės „Diginet LTU“ direktorius Justinas Šimkus 15min teigė, kad skelbimų internete rinka yra itin dinamiška, o didžiausią konkurenciją skelbimų portalams sudaro socialiniai tinklai:
„Tyrimo metu mes nuolatos akcentavome, kad IT paslaugų rinka yra labai dinamiška, todėl vertinant susijungimo poveikį konkurencijai būtina atsižvelgti ilgalaikes tendencijas.
Daugelis dar gali prisiminti, kaip skelbimai buvo talpinami laikraščiuose ir specialiuose kataloguose, tačiau dabar taip nebėra. Absoliuti dauguma skelbimų persikėlė į internetą.
Šiuo metu vyksta dar vienas lūžis skelbimų rinkoje – vis daugiau skelbimų persikelia iš klasikinių skelbimų portalų į socialinius tinklus. Pavyzdžiui, „Facebook“ teikiamais duomenimis, skelbimų grupėmis kiekvieną mėnesį naudojasi apie 450 milijonų žmonių.
Tyrimo metu mūsų surinktais duomenimis Lietuvoje veikia apie 500 skirtingų skelbimų grupių. Tai įspūdingi skaičiai. Turime pripažinti, kad šiandien būtent socialiniai tinklai sudaro vis didesnį konkurencinį spaudimą įprastiniams skelbimų portalams. Būtent tai buvo pagrindinė priežastis, kuri privertė mus panaikinti daugelio skelbimų apmokestinimą savo didžiausiame skelbimų portale www.skelbiu.lt.“
