Taip liepos 13-ąją nusprendė Apeliacinis teismas – anot jo, įmonė turi teisę reikalauti sutarties pakeitimo, nes ji negalėjo numatyti kainos didėjimo dėl karo Ukrainoje.
„Tokių didelių rinkos pokyčių ir sutarties vykdymo kaštų objektyviai nebuvo galima numatyti dar iki karo pradžios ar pačioje karo pradžioje. Todėl pripažintina, kad šią sąlygą sutarčiai pakeisti apeliantė (PST – BNS) yra įrodžiusi“, – teigiama nutartyje.
Teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo kovo 7 dienos sprendimą, byla jam perduota nagrinėti iš naujo. Pastarasis teismas PST ieškinį atmetė, nes ji neįrodė būtinybės keisti sutarties sąlygas dėl kainos perskaičiavimo.
Anot Apeliacinio teismo, 2020-ųjų gruodį pasirašytą sutartį norima keisti taip, kad 2022 metų balandį likusių neatliktų darbų kaina padidėtų 14,33 proc., arba 1,78 mln. eurų (su PVM).
PST rėmėsi statybos sąnaudų elementų kainų indekso pokyčių paskaičiavimais, įrodančiais statybų brangimą, tuo metu VGTU teigė, jo sutartis negali būti pakeista dėl prieštaravimų Viešųjų pirkimų įstatymui, be to, PST galėjo numatyti karo įtaką ir nutylėjo faktą, kad šalys yra sutarusios papildomai neperskaičiuoti kainos.
2020 metais PST su universitetu sutarė, kad Elektronikos, Mechanikos ir Transporto inžinerijos (EMTI) fakultetų mokomojo ir laboratorijų korpusai per dvejus metus bus pastatyti už 15,9 mln. eurų.
2021-ųjų gruodį šalys sutarė, kad neužbaigtų darbų kaina dėl Covid-19 pandemijos, taikant bendrąjį statybos sąnaudų elementų kainų indeksą, didinama 10,5 proc., o bendra jos vertė išauga iki 16,8 mln. eurų – dėl to susitarta pernai kovą. 2022 metų birželį PST paprašė kainą perskaičiuoti dar kartą – dėl karo Ukrainoje įtakos.
Šiemet gegužę Apeliacinis teismas PST prašymu patvirtino statybos sąnaudų kainų indekso formulę taip, kad darbų galutinė kaina siektų 17,1 mln. eurų. Pirmos instancijos teismas šį įmonės prašymą sausį buvo atmetęs.
Universiteto laboratorijų statybos finansuojamos Europos Sąjungos fondų ir VGTU lėšomis, gautomis už parduotą nekilnojamąjį turtą.
