Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį iš dalies patenkino „Vilniaus energijos“ skundą ir pakeitė 2018 metų Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą.
Teismas panaikino VERT (tuometinės Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos) 2016 metų rugsėjį priimto nutarimo dėl „Vilniaus energijos“ planinio patikrinimo dalį ir klausimą dėl jos grąžino VERT nagrinėti iš naujo. Likusią skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą, BNS pranešė teismo atstovė Neringa Lukoševičienė.
Pasak jos, pirmosios instancijos teismas bylos medžiagą pripažino nevieša, todėl išsamiau sprendimo ji komentuoti negalėjo.
VERT atstovė Loreta Kimutytė BNS taip pat sakė negalinti komentuoti sprendimo.
„Gavome teismo sprendimą, vertinsime argumentus ir artimiausiu metu priimsime sprendimus“, – BNS sakė L.Kimutytė.
Tikėtina, kad tarybai gali kilti keblumų atlikti naują patikrinimą, nes „Vilniaus energija“ nebeturi licencijos ir neveikia šilumos ūkyje. Be to, net ir turėdama licenciją ji neteikė duomenų Kainų komisijai – už tai jai buvo skirta 600 tūkst. eurų bauda.
VAAT 2018 metų vasario 21 dieną atmetė „Vilniaus energijos“ skundą – įmonė prašė panaikinti Kainų komisijos 2016 metų rugsėjo nutarimą, patvirtinusį įmonės planinio patikrinimo aktą.
Komisija tuomet nustatė, kad 2002–2017 metais šilumos ūkį nuomojusi „Vilniaus energija“ 2012–2014 metais nepagrįstai padidino šilumos kainas – šilumos tiekimo veiklai ji nepagrįstai priskyrė 24,3 mln. eurų ir pažeidė vartotojų interesą už šilumą mokėti tik būtinosiomis sąnaudomis pagrįsta kaina. 2017 metų kovą įmonei už tai skirta 1,3 mln. eurų bauda.
2016 metų rudenį baigus „Vilniaus energijos“ veiklos patikrinimą, nuo tų metų gruodžio maždaug 20 proc. buvo sumažinta šilumos kaina. Iki 2017 metų kovo pabaigos, kai „Vilniaus energija“ pasitraukė iš sostinės šilumos ūkio, vartotojams buvo sugrąžinta apie 6 mln. eurų, o likusią dalį buvo numatyta susigrąžinti, susitarus gražiuoju arba bylinėjantis teisme.
LVAT sprendimas gali būti svarbus, Vašingtono ir Stokholmo arbitražams nagrinėjant valstybės bei Vilniaus savivaldybės ginčus su „Veolia“, „Vilniaus energija“ ir kitomis susijusiais asmenimis.
Bylą prieš Lietuvos valstybę Vašingtono arbitraže 2016 metais inicijavusi „Veolia“ teigė, kad Lietuvos institucijų veiksmai pažeidė Prancūzijos ir Lietuvos dvišalės investicijų apsaugos sutartį. „Veolia“ iš pradžių iš Lietuvos siekė prisiteisti 118 mln. eurų, vėliau ši suma buvo sumažinta iki 79 mln. eurų.
„Veolia“ savo ieškinio Vašingtono arbitraže iki šiol neatsiėmė – jos prašymu bylos nagrinėjimas nukeltas iš šių metų sausio į 2021 metų pavasarį.
Kol byla nagrinėjama arbitraže, Lietuvos teismai nepriima nagrinėti Energetikos ministerijos daugiau nei 240 mln. eurų vertės ieškinio „Veolia“, koncernui „Icor“ ir su jais susijusioms įmonėms bei asmenims.
Lietuva siekia įrodyti, kad „Veolia“ ir „Icor“ 1999–2003 metais neteisėtais būdais gavo šilumos ūkių nuomos sutartis dešimtyje Lietuvos savivaldybių ir neteisėtai pelnėsi iš šilumos vartotojų.
Be to, Vilniaus savivaldybė ir jos valdomi Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) iš „Veolia“ Stokholmo arbitraže siekia prisiteisti iki 560 mln. eurų.
