Lietuvos apeliacinis teismas kovo 22 dieną pakeitė pernai balandį Kauno apygardos teismo priimtą bendrovei iš dalies palankų sprendimą, taip pat atmetė patikslintą „Kamestos“ ieškinį.
„Pirmosios instancijos teismas iš dalies suklydo vertindamas bylos įrodymus bei aiškindamas šalių sudarytos sutarties sąlygas, todėl skundžiamas teismo sprendimas keistinas: ieškovės („Kamestos“ – BNS) ieškinys atmetamas visa apimtimi“, – rašoma nutartyje.
Teismas taip pat nusprendė, jog nėra pagrindo kompensuoti bendrovės nuostolių.
„Kadangi nenustatyta atsakovės (savivaldybės – BNS) kaltė dėl esminio sutarties pažeidimo, nes koncesijos sutarties nutraukimo dieną ieškovė („Kamesta“ – BNS) buvo skolinga atsakovei daugiau nei atsakovė ieškovei, nėra pagrindo priteisti ieškovės prašomus nuostolius – negautą grynąjį pelną“, – teigia Apeliacinio teismo teisėjai.
„Kamesta“ skundė Kauno apygardos teismo sprendimą, kuriuo vietoj 9,98 mln. eurų skolų, negautų pajamų ir nuostolių kompensavimo bendrovei buvo priteista 138,8 tūkst. eurų kompensacija – teismas tuomet konstatavo, kad nors sutartis buvo nutraukta dėl savivaldybės kaltės ir bendrovė turi teisę reikalauti negautų pajamų, dėl savivaldybės permokos kompensacija turi būti gerokai sumažinta.
Tuomet bendrovė patikslino ieškinį ir skųsdama šį sprendimą siekė, kad savivaldybė už nutrauktą koncesijos sutartį jai sumokėtų 1,4 mln. eurų.
„Kamesta“ 2005 metais laimėjo Aleksoto tilto kairiojo prietilčio statybos ir priežiūros konkursą. Pagal koncesijos sutartį, miestas „Kamestai“ įsipareigojo 25 metus mokėti po 724 tūkst. eurų mokesčio kasmet, o įmonė turėjo atlikti statybos darbus ir prižiūrėti teritoriją. Tačiau, sumokėjusi beveik 2 mln. eurų avanso, savivaldybė 2009 metais sutartį nutraukė.
Ginčai tarp koncesininkės ir savivaldybės tęsiasi jau ne vienerius metus. 2012 metais šalys pasirašė taikos sutartį, pagal kurią Kauno valdžia „Kamestai“ turėjo per pusmetį sumokėti 3,77 mln. eurų, o įmonė – tęsti darbus.
2016 metų pradžioje savivaldybė koncesijos sutartį vėl nutraukė, nes, anot jos, „Kamesta“ pažeidė esmines sutarties sąlygas.
2018 metais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog Kauno valdžia tai padarė neteisėtai.