Taip gegužės 6 dieną nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas, palikęs nepakeistą pernai rugsėjį Vilniaus apygardos teismo priimtą nutartį, kuria buvo patenkintas rangovės ieškinys.
Teismas nustatė, kad Nacionalinė žemės tarnyba, nagrinėdama „Požeminių darbų“ prašymo trūkumus, nesilaikė terminų – juos nustatė per 16 darbo dienų, tai yra 11 dienų vėluodama.
„Taigi, nors ieškovė („Požeminiai darbai“ – BNS) praleido sutarties vykdymo terminą, tačiau atsakovė (Vilniaus šilumos tinklai – BNS) neturėjo teisinio pagrindo skaičiuoti delspinigius už 10 kalendorinių dienų vėlavimą, nes jį sąlygojo valstybinės institucijos veiksmai“, – rašoma teismo nutartyje.
„Požeminiai darbai“ 2019 metų vasarį su Vilniaus šilumos tinklais pasirašė 989 tūkst. eurų vertės sutartį, pagal kurią Kauno bendrovė iki tų metų rugsėjo vidurio turėjo rekonstruoti daugiau nei 566 metrų ilgio šilumos tinklų Žirmūnų gatvėje, tačiau atlikti darbus vėlavo 20 dienų.
Už 10 pavėluotų dienų Vilniaus šilumos tinklai įskaitė 204,5 tūkst. eurų delspinigių, kitas vėlavimo dienas priskirdami savo atsakomybei.
Pirmosios instancijos teismas nutarė, kad delspinigiai negalėjo būti pritaikyti, nes įmonė ne dėl savo kaltės, o dėl NŽT veiksmų negalėjo laiku užbaigti projekto bendrosios ekspertizės ir pateikti prašymą statybos leidimui.
Vilniaus šilumos tinklai Apeliaciniame teisme aiškino, kad „Požeminiai darbai“ darbus vėlavo atlikti tik dėl savo neapdairumo, o galutinį vėlavimą lėmė netinkamai užpildyta paraiška NŽT.
„Požeminiai darbai“ teisme įrodinėjo, kad laiku įvykdyti darbų įmonė negalėjo ne tik dėl NŽT, bet ir dėl Vilniaus šilumos tinklų veiksmų – darbų skirstymo etapais, laiku nepateiktos darbams numatytos mobilios katilinės.
