„Ginčo informacija sudaro pareiškėjos („Pieno žvaigždžių“) komercinę paslaptį. Kadangi atsakovė (ŽŪM) ginčo informaciją (...) viešina be pareiškėjos sutikimo, (...) yra pagrindas pripažinti, kad atsakovė ir šiuo aspektu veikia viršydama savo kompetenciją“, – rašoma teismo nutartyje.
VAAT 2017 metais buvo atmetęs „Pieno žvaigždžių“ skundą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pernai sausį panaikino šį sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo.
„Pieno žvaigždės“ prašė teismų įpareigoti ministeriją pašalinti iš jos tinklapio nuo 2017 metų sausio iki spalio viešai skelbtą informaciją apie vidutinę bazinių rodiklių pieno supirkimo kainą bei daugiau jos nebeskelbti.
„Pieno žvaigždės“ teigė, jog kainų viešinimas gali paveikti konkurentų strategiją, jie gali lengviau derinti savo veiksmus ir taip riboti konkurenciją. Įmonės teigimu, informacija apie vidutines kainas, įskaitant priedus, priemokas ir nuoskaitas, sutartą pieno pristatymo ir pasiėmimo būdą yra konfidenciali, be to, ji skelbiama be bendrovės sutikimo.
Tuo metu Žemės ūkio ministerija nurodė, kad Konkurencijos taryba atliko 2014–2015 metų pieno sektoriaus rinkos tyrimą ir pasiūlė įvertinti, ar kiekvieno supirkėjo kainų viešinimas yra būtinas, o jeigu nebūtinas, atsisakyti jo arba skelbti tik apibendrintus duomenis.
Ministerija ik šiol skelbia kiekvienos įmonės vidutines natūralaus pieno supirkimo kainas už praėjusį mėnesį, įskaitant kainas su ir be nuoskaitų, taip pat skelbiamos didžiausių perdirbimo įmonių mokamos kainos už pieną, supirktą iš didelių gamintojų, parduodančių daugiau nei 40 tonų pieno per mėnesį.