Nuo šių metų įsigaliojus leidimui nereceptiniais vaistais prekiauti degalinėse ir parduotuvėse, tačiau prekybininkai šia galimybe pasinaudoti neskuba. L. Vilimo teigimu, norint į asortimentą įvesti bet kurią prekę reikalingas tam tikras laikotarpis, o būtent prekyba vaistais dar ir griežtai kontroliuojama.
„Paskutiniai poįstatyminiai aktai buvo patvirtinti paskutinėmis gruodžio dienomis. Nenuostabu, kad tai [prekių įvedimas į asortimentą] užtrunka. Be to, reikia susitarti ir su tiekėjais, suderėti sąlygas, paruošti prekybos vietas. Dėl šių aplinkybių viskas ir nebuvo sudėliota nuo sausio 1 d.“, – sako L. Vilimas.
Anot jo, kol kas prekybininkai dėl galimybės prekiauti vaistais į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą aktyviai nesikreipia ne dėl to, kad galimybė praplėsti asortimentą nedomina: „Išplėsti asortimentą, padaryti jį platesnį pagal pirkėjo poreikį yra kiekvieno prekybininko interesas. Jis tam tikra prasme atitinka ir valstybės iniciatyvos tikslą – išplėsti pardavimo vietų skaičių, padaryti didesnį prieinamumą kaimo ar panašiose vietovėse.“
Išplėtus prekybos vietų skaičių, tvirtina L. Vilimas, siekiama ir didinti konkurenciją, dėl kurios turėtų mažėti kainos. Vis dėlto tokių permainų reikės dar palaukti: „Manau, kad ne tik tie techniniai reikalavimai, bet ir reguliavimo klausimai dar turės ateityje būti peržiūrėti, kad tas tikslas didžioji dalis prekybininkų galėtų pasinaudoti tokia galimybe.“
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentė Daiva Jokšienė taip pat teigia, kad kol kas dar nėra nė vienos degalinės, kuri prekiautų vaistais. Pašnekovės antrina, kad tokią situaciją nulėmė vėlai patvirtinti teisės aktai.
„Jie buvo patvirtinti tik gruodžio mėnesio pabaigoje. Bet degalinės tam ruošiasi. Kiek žinau, mūsų asociacijos narės jau ruošia dokumentus, kuriuos reikalinga pateikti, ir prekybą nereceptiniais vaistais planuoja pradėti vasario pradžioje“, – nurodo D. Jokšienė.
Prie pasiruošimo, teigia asociacijos prezidentė, prisidės ir tai, kad būtina paruošti darbuotojus, kurie turės įsiminti, kad pirkėjas privalo būti ne jaunesnis kaip 16 metų ir gali įsigyti tik vieną pakuotę tos pačios rūšies vaistų. Be to, pardavėjai tokiose prekybos vietose negalės teikti konsultacijų ar patarimų.
„Manau, kad mes tam ruošiamės, matėme visus tuos pasiūlymus iš anksto. Taip, reikia mūsų darbuotojus, pardavėjus įspėti ir mokyti, kaip jie turėtų elgtis, bet mes nemanome, kad tai sudarytų sunkumų“, – įsitikinusi D. Jokšienė.
L. Vilimo teigimu, sunkumų neturėtų patirti ir didesni prekybos centrai, tačiau su įvairiais keblumais gali susidurti mažesnieji: „Dėl mažesnių prekybininkų tikrai yra didelis klausimas, nes reikalavimas, kad vaistų negalima pardavinėti savitarnoje, mano manymu, yra perteklinis. Bet kokiu atveju vaistinėse nereceptiniai vaistai išdėlioti – žmogus gali ateiti, pasiimti ir nueiti prie kasos atsiskaityti. Kadangi taikomi kiti reikalavimai (nepardavinėti jaunesniems nei 16 metų asmenims ir neparduoti daugiau nei vienos pakuotės), jų tikrai užtenka kaip saugiklių, kad vaistais nebūtų piktnaudžiaujama.“
L. Vilimo nuomone, nuostata, kad vaistai negali būti parduodami savitarnos zonoje ateityje turėtų būti peržiūrėta ir pakeista.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnybos viršininko Gintauto Barcio tvirtinimu, penktadienį dėl prekybos vaistais tarnyba buvo gavusi vos vieną paraišką. Vienas prekybos tinklas kreipėsi dėl galimybės prekiauti keliolikoje prekybos vietų. Leidimas buvo suteiktas.
Pašnekovas primena – vaistais galės prekiauti tie pardavėjai, kurie turi leidimą prekiauti ir maisto produktais, pavyzdžiui, maisto prekių parduotuvės, degalinės. G. Barcio aiškinimu, nereceptinius vaistus bus galima parduoti tik asmenis, vyresniems kaip 16 metų, ir tik po vieną pakuotę.
„Viso labo šiame sąraše, kurį patvirtinome, yra 48 pozicijos“, – nurodo G. Barcys.
