Tuo įsitikino vilnietis Mindaugas, kuris kreipėsi į 15min.lt dėl ginčo su kabelinės televizijos „Vinita“ tiekėjais. Persikėlęs į naują būstą vyriškis sulaukė „Vinitos“ atstovų paaiškinimo, kad šiame name jam toliau teikti paslaugos nėra techninių galimybių, todėl jis turi arba toliau mokėti už paslaugą, kuria negalės naudotis, arba sumokėti už jam beveik per trejus metus suteiktas nuolaidas.
Nepatenkintas, bet atsisakyti negali
Man labai pikta, kad turiu mokėti už paslaugas, kuriomis neturiu jokios galimybės naudotis, – teigė Mindaugas.
„Šios bendrovės klientu esu nuo 2012 m. gruodžio. Pasirašiau sutartį trejiems metams. Ne kartą dėl techninių problemų kreipiausi į įmonę. Sutartį pabandžiau nutraukti, kai pakeičiau gyvenamąją vietą. Naujuoju adresu ši paslauga iš viso nėra teikiama.
Telefonu man buvo pasakyta, kad sutarties nutraukimas anksčiau laiko man brangiai kainuos“, – 15min.lt pasakojo Mindaugas.
Kodėl bendrovė neprisiėmė atsakomybės, kai jos teikiamos paslaugos strigdavo, sutarties laikotarpiu buvo išjungiami ar keičiami kanalai?
„Nors suma nėra didelė (35 eurai), man labai pikta, kad turiu mokėti už paslaugas, kuriomis neturiu jokios galimybės naudotis. Mano tikslas yra apie tai kalbėti, kad kiti žmonės būtų drąsesni kovodami už savo teises.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) laišku atsakė, kad tai ne jų kompetencija, ir nukreipė į Ryšių reguliavimo tarnybą (RRT). Ten man atsakė, kad nuolaidas teks grąžinti.
Noriu patarti žmonėms atidžiau žiūrėti, su kokiomis bendrovėmis pasirašo sutartis, nes vėliau jas nutraukti bus itin sudėtinga“, – kalbėjo vyras.
Pasak jo, tokia tvarka atveria kelią piktnaudžiavimui, kai suma, nuo kurios taikomos nuolaidos, gali būti neproporcingai didelė. Jis taip pat kėlė klausimą, ar tokios nuolaidos susijusios su realia paslaugos kaina ir kokį realų nuostolį per tuos trejus metus dėl jo patyrė įmonė?
TAIP PAT SKAITYKITE: Skirmantas Malinauskas: Prieš penkerius metus padariau kvailystę
Mindaugą taip pat stebino, kodėl bendrovė neprisiėmė atsakomybės, kai jos teikiamos paslaugos strigdavo, sutarties laikotarpiu buvo išjungiami ar keičiami kanalai, į kliento laiškus buvo neatsakoma, o paskambinus su klientu buvo bendraujama šiurkščiai.
Susisiekti sunku ne tik klientams
UAB „Init“ atstovai nurodė, kad siūlomos paslaugos, jų įkainiai, akcijos, paslaugų teikimo taisyklės ir kita informacija yra paskelbta viešai bendrovės interneto svetainėje.
Pirmadienį 15min.lt kreipėsi į „Vinitą“ prašydama situacijos komentaro. Bendrovės atstovė paprašė palikti telefono numerį ir pažadėjo, kad situaciją galintis pakomentuoti asmuo perskambins. UAB „Init“ projektų vadovė perskambino antradienio pavakare, o atsakymai raštu buvo atsiųsti dar po paros.
Nors bendrovei buvo pateikti nuvilto kliento vardas ir pavardė, konkrečios situacijos įmonė komentuoti nenorėjo, nes tai būtų susiję su kliento asmens duomenų apsauga bei su įmonės konfidencialia informacija.
Į klausimą, ar ilgalaikes sutartis pasirašę klientai žino, kokia reali paslaugos kaina ir kokios nuolaidos siūlomos, UAB „Init“ atstovai nurodė, kad siūlomos paslaugos, jų įkainiai, akcijos, paslaugų teikimo taisyklės ir kita informacija yra skelbiama viešai bendrovės internetinėje svetainėje.
Ar tartis, sprendžia bendrovė
Jei klientas nutraukia sutartį, bendrovė netaiko baudų ar netesybų, o tiesiog perskaičiuoja visus mokesčius ir įkainius į bazinius mokesčius, kurie yra taikomi neterminuotoms sutartims.
„Kiekvienam klientui, pasirašant paslaugų teikimo sutartį, sutarties 8.1 punkte yra nurodomas paslaugos mėnesio mokestis be nuolaidos, 8.2 punkte nurodomas sutarties galiojimo terminas, o sutarties 8.3.1 punkte yra nurodoma, kokio dydžio ir kokį laikotarpį ši nuolaida mėnesio mokesčiui bus taikoma“, – 15min.lt sakė UAB „Init“ Paslaugų valdymo departamento direktorius Audrius Gedgaudas.
Pasak jo, klientas, pasirašydamas sutartį, patvirtina, kad su sutartimi ir visais jos punktais susipažino.
„Taikydama nuolaidas, bendrovė tikisi, kad klientas jos paslaugomis naudosis tam tikrą sutartą ir akcijos sąlygose numatytą laikotarpį, todėl klientui gali suteikti atitinkamo dydžio nuolaidas, subsidijuoti prijungimo mokestį, mėnesio mokestį.
Taikomos nuolaidos taip pat gali skirtis priklausomai nuo sutarties termino. Perkant kelias paslaugas, perkant urmu ar pasirašant ilgalaikes tiekimo sutartis, bendrovė gali sau leisti taikyti didesnes nuolaidas. Tai yra normali verslo praktika“, – minėjo bendrovės atstovas.
Klientas visada gali laisvai rinktis – ar pasirašyti neterminuotą paslaugų teikimo sutartį ir mokėti už paslaugas pagal bazinius įkainius, ar, norėdamas gauti nuolaidų, pasirašyti terminuotą sutartį.
Pasak A.Gedgaudo, jei klientas nutraukia sutartį nepasibaigus sutarties terminui, bendrovė netaiko jokių baudų ar netesybų, o tiesiog perskaičiuoja visus mokesčius ir įkainius į bazinius mokesčius, kurie yra taikomi neterminuotoms sutartims. Be to, įstatymas ir UAB „INIT“ kabelinės televizijos paslaugų teikimo sutartis numato sutarties nutraukimą šalių susitarimu.
Sutartis nutraukti labai sudėtinga
Advokatas Linas Vilys 15min.lt nurodė, kad prieš terminą vienašališkai nutraukus sutartį su paslaugų bendrove, ji turi teisę prašyti grąžinti suteiktas nuolaidas, jei sutartis nutraukiama nesant bendrovės kaltės.
Šalių sudarytos sutartys ją sudariusioms šalims turi įstatymo galią, – teigė L.Vilys.
„Šalių sudarytos sutartys ją sudariusioms šalims turi įstatymo galią. Ši nuostata įtvirtinta Civiliniame kodekse. Jei sutartis sudaryta teisėtai (nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, šalių laisva valia, nepiktnaudžiaujant perdėtu pranašumu), šalys privalo ją vykdyti, jei sutarties sąlygos nėra iš esmės pasikeitusios nuo sutarties sudarymo momento”, – paaiškino advokatas.
Pasak jo, suteikiamos nuolaidos įrangai ir paslaugoms turi būti labai aiškiai numatytos sutartyje, nes tokios sutarties nutraukimo atveju paslaugų gavėjui gali kilti pareiga padengti paslaugų teikėjo patirtus nuostolius.
Tokio pobūdžio sutarties nutraukimo pasekmių klausimus apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos teismas praėjusių metų vasarį. Ieškovė teisėsi su bendrove TEO, kuri nutraukus sutartį paprašė grąžinti net 1,9 tūkst. litų (550 eurų).
Teismas ieškovės apeliacinį skundą atmetė motyvuodami tuo, kad atsakovui pasirašant užsakymus buvo suteiktas TV priedėlis, belaidžio interneto pakuotė, televizijos priedėlis, atkodavimo kortelė, kuriems buvo taikomos nuolaidos. Jos nurodytos sutartyje. Ieškovė nuolaidų sumos neginčijo.
Paslaugų kokybės klausimus sprendžia RRT
Daugelis bendrovių sutartyse yra numačiusios savo teisę keisti transliuojamas programas, transliuojamų kanalų skaičių, o interneto tiekėjai prie įspūdingo interneto greičio prideda žodelį „iki“.
Pažymėtina, kad paslaugų kokybe nepatenkintas klientas pirmiausia turi kreiptis į paslaugų tiekėją, o nesulaukęs tinkamos pagalbos – į RRT.
Tarnybos specialistai turi įvertinti, ar paslauga teikiama laikant teisės aktų ir ar jos kokybė atitinka minimalius reikalavimus.
Techninius gedimus būtina fiksuoti iš karto, nes vėliau, parašius prašymą nutraukti sutartį, į RRT kreiptis gali būti per vėlu. Galiojant tokiai tvarkai užfiksuoti laikinų sutrikimų beveik neįmanoma.
Teisme be nuostolių nutraukti sutartį paprasčiau tada, kai bendrovė pati netinkamai vykdė savo įsipareigojimus – laiku nepašalino techninių gedimų, ignoravo kliento skundus ar pablogino paslaugos kokybę, tačiau tai nėra paprasta įrodyti.
Net ir tokiais atvejais daugelis bendrovių sutartyse yra numačiusius savo teisę keisti transliuojamas programas, transliuojamų kanalų skaičių, o interneto tiekėjai prie įspūdingo interneto greičio prideda žodelį „iki“.
Vartotojai neginami
Dažniausiai sutartis sudaro paslaugos pardavėjas, todėl paprastam vartotojui įsigilinti į visus teisinius niuansus nėra galimybių, – teigė P.Mareckas.
Vartotojų teisių gynimo centro vadovas Paulius Mareckas 15min.lt teigė, kad kiekvienam žmogui prieš dedant parašą ant sutarties, būtina ją perskaityti.
„Suprantu, kad labai dažnai daugelis to nepadaro. Dažniausiai sutartis sudaro paslaugos pardavėjas, todėl paprastam vartotojui įsigilinti į visus teisinius niuansus nėra galimybių. Jei sutartyje yra nesąžiningų sąlygų, jas galima ginčyti per VVTAT“, – sakė jis.
Paklaustas, kodėl vartotojas turi pereiti tiek institucijų, kurios priima tik rekomendacinio pobūdžio sprendimus ir galiausiai vis tiek lieka kreiptis į teismą, jei įmonės atsisako juos vykdyti, P.Mareckas nurodė, kad tai įsisenėjusi problema:
„Akivaizdu, kad procedūra yra per ilga. Seniai sakiau, kad asociacijos teismuose galėtų vartotojus ginti ir ginčuose dėl nedidelių sumų, tačiau tam trūksta finansavimo iš valstybės. Šiuo metu vartotojai dažniausiai numoja ranka, nes į teismą kreiptis dėl kelių dešimčių eurų tiesiog neapsimoka.
Lietuvoje vartotojų teises ginančios organizacijos yra beveik niekas. Mes daugiau laiko skiriame tam, kad išgyventume, o ne ką nors apgintume, – minėjo centro vadovas.
Jau greitu laiku atsiras neteisminė vartotojų gynimo procedūra, tačiau abejoju, ar kas nors iš esmės keisis.
VVTAT ir dabar turi teisę priimti sprendimus ginčuose, bet kol jie yra tik rekomendacinio pobūdžio, į juos labai lengvai galima numoti ranka. Na, neklauso to sprendimo ir ką?
Atsirasiančios ikiteisminio taikymo procedūros veiks taip pat, o privalomus sprendimus galės priimti tik teismai, į kuriuos dažnas vartotojas net nedrįsta kreiptis.“
Pašnekovas neslėpė, kad kol kas Lietuvoje vartotojų apsauga nėra efektyvi, o sąlygas diktuoja verslas: „Man teko lankytis Jungtinėje Karalystėje, kur Vartotojų teisių gynimo asociacija turi didžiausią pastatą brangiausiame bankų rezidencijų kvartale. Vien šiame biure dirba daugiau nei 300 samdomų darbuotojų. Įvertinkite, kokia tokios asociacijos galia. Lietuvoje vartotojų teises ginančios organizacijos yra beveik niekas. Mes daugiau laiko skiriame tam, kad išgyventume, o ne ką nors apgintume.“
