Nuo praėjusių metų gegužės „Telia Company“ vadovaujanti 53-ių škotė Allison Kirkby BNS sako, kad strateginiai sprendimai per pastaruosius metus priimti norint veikti labiau koncentruotai.
A.Kirkby, kuri nuo 2015 iki 2018 metų vadovavo vienam didžiausių „Telia“ konkurentų „Tele2“, taip pat tvirtino, kad koronaviruso pandemija padidino geros kokybės fiksuoto interneto paklausą ir pabrėžė, jog pradėjus veikti komerciniam 5G ryšiui bus matoma kombinuota naujos kartos ir šviesolaidinio interneto paklausa.
Ji pabrėžė, kad po pandemijos laisvalaikio kelionės turėtų atsigauti pakankamai greitai, tačiau verslo kelionių gali laukti liūdnesnė ateitis, dėl to pajamos iš tarptinklinio ryšio (angl. roaming) į buvusį lygį gali nebegrįžti.
2020-aisiais „Telia“ pasitraukė iš Turkijos kompanijos „Turkcell“ akcininkų ir už beveik 9,5 mlrd. Švedijos kronų (apie 934 mln. eurų) pardavė tarptautinio didmeninio duomenų perdavimo verslą „Telia Carrier“.
Reikšmingą karjeros etapą praleidote vadovaujančiose pozicijose „Tele2“. Ar tuomet įsivaizdavote, kad vėliau tapsite vieno pagrindinių konkurentų vadove?
Absoliučiai ne! Tai buvo kažkas, ko niekada neįsivaizdavau įvykstant. Kai mano laikas „Tele2“ baigėsi, perėjau į TDC, ir tada man pasiūlė („Telia“ – BNS) pereiti į didžiausią Šiaurės ir Baltijos regionų operatorių – man tai buvo labai įdomi galimybė.
Pasiūlymas buvo gana netikėtas?
Visiškai taip. Kai palikau „Tele2“, negalvojau, kad apskritai grįšiu į Švediją.
Kas buvo pagrindiniai faktoriai, lėmę apsisprendimą priimti „Telia“ pasiūlymą?
Man patinka telekomunikacijų sektorius, jame aš galiu realizuoti savo stipriąsias vietas – keisti dalykus, juos tobulinti. Be abejo, kadangi sektorius visuomet keičiasi, visada yra erdvės pagerinti telekomunikacijų kompanijas jų klientams ir savininkams.
Aš myliu Švediją, mano vyras yra pusiau švedas. Iš tiesų niekada nenorėjau palikti Švedijos po „Tele2“ ir „Com Hem“ susijungimo (po jo 2018-aisiais A.Kirkby paliko „Tele2“ vadovės pareigas – BNS). Taigi, kai gavau galimybę ateiti ir vadovauti vienai geriausių telekomunikacijų kompanijų regione, kuris man labai patinka, buvau labai sujaudinta.
Darbą pradėjote 2020-aisiais, labai sudėtingais metais. Kas buvo pagrindiniai iššūkiai ir ar sugebėjote pasiekti tai, ką buvote užsibrėžusi 2020-iesiems?
Be abejo, pagrindiniai iššūkiai yra susiję su COVID, ar tai būtų roaming'o praradimas, ar prarastos televizijos reklamos pajamos. Bet manau, kad didžiausias iššūkis – susipažinti su kompanijos žmonėmis, jos kultūra, kai 90 proc. žmonių vis dar dirba iš namų. Aš esu žmogus, kuris geriausiai dirba, kuomet yra supamas kitų energijos.
Tai, ko gero, buvo didžiausias iššūkis – vadovauti kompanijai prie ekrano.
Praėjusią savaitę pristatėte „Telia“ strategiją, kurioje numatyta grupėje šiemet atsisakyti apie 1 tūkst. darbuotojų ir išlaidas iki 2025 metų sumažinti apie 5 mlrd. Švedijos kronų (apie 0,5 mlrd. eurų). Taip pat pernai priėmėte svarbių strateginių sprendimų, pavyzdžiui, pasitraukti iš Turkijos kompanijos „Turkcell“. Gal galite paaiškinti, kas lėmė šiuos pokyčius?
Kai gegužę pradėjau vadovauti įmonei, mano pirmieji prioritetai buvo penkios sritys, kuriose, mano nuomone, turime būti geresni – ryšys, kad toliau turėtume aukščiausios kokybės tinklus. Antras dalykas – skatinti konvergenciją, trečias – iš esmės pagerinti klientų patirtį, ketvirtas – giliai suvokti mūsų išlaidų bazę, penktas – kapitalo alokacija, susikoncentravimas į Šiaurės ir Baltijos šalis.
Tai yra mano pagrindiniai prioritetai – dėl šios priežasties mes išeiname iš Turkijos, pardavėme duomenų perdavimo verslą („Telia Carrier“ – BNS), pradėjome atnaujinti tinklus, siekti konvergencijos, geresnės klientų patirties.
Todėl mes paskelbėme siekį išlaidas sumažinti 3 mlrd. kronų (0,3 mlrd. eurų) iki 2023 metų ir 5 mlrd. – iki 2025 metų. Tame plane numatyta veiklos išlaidas sumažinti 2 mlrd. kronų (0,2 mlrd. eurų) iki 2023 metų ir 4 mlrd. kronų (0,4 mlrd. eurų) iki 2025 metų, ir taip, nemaža dalis to bus pasiekta per etatų mažinimą.
Paprastinant produktų portfelį, veiklos procesus, atnaujinant IT ir infrastruktūrą bei skaitmenizuojantis reikės mažiau darbo jėgos.
Ar šis etatų mažinimas kaip nors paveiks Baltijos šalis ir Lietuvą?
Mūsų verslai Baltijos šalyse, įskaitant Lietuvą, visada stebi produktyvumo lygį. Danas („Telia Lietuvos“ vadovas Strombergas – BNS) jau dabar veda dialogą su profsąjungomis, kad užtikrintų, jog ji turės tinkamą organizacijos dydį.
Turint tai omenyje, aš manau, kad mes didinsime darbuotojų skaičių paslaugų centre Lietuvoje. Todėl gali būti, kad artimiausiais metais mūsų darbuotojų skaičius Lietuvoje netgi padidės, jei pasieksime užsibrėžtus tikslus.
Ar „Teliai“ savotiškai „lieknėjant“, Lietuva vaidins svarbų vaidmenį ateityje?
Visiškai taip. Aš labai didžiuojuosi mūsų verslu Lietuvoje. Faktas, kad mūsų kapitalizacija pasiekė 1 mlrd. eurų, yra puikus įvertinimas to, ką Danas, mūsų vadovas, daro Lietuvoje. Mes Lietuvoje turime labai stiprias pozicijas fiksuoto interneto, televizijos, IRT segmentuose.
Turime (Lietuvoje – BNS) apie 800 žmonių, kurie dirba visai „Telia“ grupei Šiaurės ir Baltijos šalyse. Aš tikiuosi, kad šis paslaugų centras artimiausiais mėnesiais ir metais toliau plėsis, nes Lietuvoje yra aukšto lygio talentų, čia turime gerą tęstinumą, IT, skaitmenines kompetencijas. Noriu, kad šis centras aptarnautų visą grupę, teiktų daugiau paslaugų.
Praėjusią savaitę „Telia“ pranešė, kad šiemet grupės pajamos neaugs arba augs labai mažai. Kaip manote, kada šie į efektyvumą orientuoti strateginiai pokyčiai pradės realiai atsispindėti finansiniuose rezultatuose, dividenduose?
Mes manome, kad šie pokyčiai jau atneš naudų 2021 metais, bet vis dar turime neapibrėžtumo, susijusio su COVID, taip pat šiemet investuojame į naują turinį, tinklų atnaujinimą. Visa tai reiškia, kad esame atsargūs dėl augimo, kurio sulauksime šiemet.
Tačiau mes tikimės, kad 2021-2023 metais mūsų EBITDA augs žemais arba vidutiniais vienženkliais rodikliais.
Žiūrint į ateitį, kuriuose segmentuose matote didžiausią augimo potencialą? Ir kaip manote, per kiek laiko atsigaus roamingas?
Manau, kad turistinės kelionės sugrįš gana greitai, tai bus antra šių metų pusė arba kitų metų pradžia. Tačiau manau, kad verslo kelionės labai pasikeis – nemanau, kad žmonės keliaus taip pat, kaip anksčiau. Žmonės daug labiau klausia – ar logiška keliauti per pusę pasaulio dėl susitikimo?
Todėl manau, kad roamingas sugrįš, bet nemanau, kad į tokį lygį, kuriame kažkada buvo. Galvoju, kad reklamos pajamos sugrįš – po finansų krizės matėme, kad tam reikėjo maždaug poros metų, ir dabar mes darome tą pačią prielaidą.
Ką matome mūsų reklamos ir televizijos versle – yra daug daugiau erdvės transliavimo internetu reklamoje, tai padės kompensuoti praradimus tradicinėse priemonėse. Taip pat manau, kad matysime daugiau augimo pramogų, IRT segmentuose, dalis to bus lemta 5G paleidimo. Žiūrint bendrai, mes sieksime auginti savo ryšio pajamas dėl 5G ir aukštesnės kokybės paslaugų.
Kalbant apie tai, kaip pandemija paveikė telekomunikacijų sektorių – be abejo, prarastas roamingas yra bene akivaizdžiausia. Tačiau praėję metai mūsų gyvenimus pakeitė iš esmės, daug žmonių dirba iš namų. Jūsų nuomone, kaip tai veikia mobiliųjų duomenų, fiksuoto ryšio paklausą?
Pandemija pagreitino fiksuoto interneto paklausą. Matėme mažiau paklausos mobiliojo ryšio tinkluose ir paklausa versle persikėlė į paklausą namuose. Tai dabar aprimo ir mes matome normalų augimą mobiliojo ir fiksuoto ryšio tinkluose.
Manau, kad mūsų sektoriui prarastas roamingas ir reklamos pajamos buvo neigiamas faktorius, tačiau teigiamas dalykas buvo vyriausybių, įmonių ir žmonių suvokimas, kiek svarbu yra būti prijungtam prie aukštos kokybės, aukšto patikimumo tinklų.
Kuomet komercinis 5G paleidimas persijungs į dar aukštesnę pavarą, kaip tai pakeis fiksuoto interneto paklausą?
Manau, kad namuose ar biuruose šviesolaidis vis dar bus pagrindinis prieigos metodas. Tačiau 5G leis mums aptarnauti tas vietas, į kurias nėra ekonominės logikos „atitempti“ šviesolaidį. Mano nuomone, vis didesnė bus fiksuoto ryšio ir 5G kombinacijos paklausa, nes visiems reikės gigabitais skaičiuojamos interneto prieigos, nesvarbiu, kokia būtų tos prieigos forma.
Kalbant apie 5G, „Telia“ Lietuvoje tapo pirmąja įmone, paleidusia naujos kartos ryšį, nors ir tęstiniu režimu, keliose vietose didžiausiuose miestuose. Ar jaučiate, kad „Telia“ šioje srityje lenkia konkurentus ne tik Lietuvoje, tačiau ir kitose rinkose?
Taip, esame priekyje. Pirmieji gegužę paleidome viešai prieinamą 5G tinklą Švedijoje, mes esame priekyje Norvegijoje, aptarnaujame 70-80 proc. populiacijos didžiuosiuose Norvegijos miestuose, taip pat pirmaujame Estijoje. Kur atsiliekame – Suomijoje ir Danijoje, bet Suomijoje vejamės, o Danijoje esame trečias žaidėjas rinkoje. Bendrai visame regione mes esame mobiliojo ryšio tinklų lyderiai ir stabiliai turėjome geriausios kokybės tinklą.
Turint omenyje, kad pasitraukėte iš Turkijos ir koncentruojate veiklą Šiaurės Europoje, ar planuojate didinti investicijas Suomijoje ir Danijoje, stiprinti pozicijas šiose rinkose?
Aš nesitikėčiau jokių aktyvių susijungimų ar įsigijimų artimiausiais metais. Dabar esame labai susikoncentravę į Šiaurės ir Baltijos šalis, iš esmės turime teisingą produktų ir paslaugų portfelį. Vienintelės dvi rinkos, kur matome struktūrinių galimybių, yra Danija ir Latvija.
Suomijoje, Norvegijoje, Švedijoje ir Baltijos valstybėse mūsų prioritetas dabar yra sustiprinti tai, ką turime, ir kaip toliau stiprinti pozicijas fiksuoto ryšio, 5G srityse, kaip turėti teisingas IT kompetencijas, pramogų paslaugas. Jeigu darysime įsigijimus tose rinkose, jie bus labai maži, skirti sustiprinti mūsų pagrindinį verslą.
Manau, kad mes iš esmės esame konsolidacijos, pozicijų sustiprinimo stadijoje, o ne naujų rinkų, segmentų paieškoje. Dabar mums laikas auginti kapitalo grąžą, auginti vienai akcijai tenkantį pelną. Kai pradedi skubėti su susijungimais ir įsigijimais, pradžioje ne visada gali padidinti kapitalo grąžą.
Pabaigoje noriu paklausti apie 5G ir „Huawei“. Kodėl 5G tinkluose atsisakėte „Huawei“ ir pasirinkote strateginę partnerystę su „Ericsson“?
„Telia“ strateginiai partneriai mobiliojo ryšio tinkluose visada buvo „Ericsson“ ir „Nokia“. Mes turėjome „Huawei“ dalyse savo tinklų, bet strateginiai partneriai buvo „Ericsson“ ir „Nokia“. Mes toliau dirbame su jais – visur naudojame išskirtinai „Ericsson“, išskyrus Suomiją, kur naudojame išskirtinai „Nokia“. Ir dar nesame paskelbę, ką darysime Danijoje.
Akivaizdu, kad yra saugumo tarnybų ir vyriausybių, kurios riboja „Huawei“ įrangos naudojimą 5G pasaulyje. Be abejo, mes turime laikytis taisyklių ir mes visada tą darome. Kai visa tai vyko ir mūsų strateginiai partneriai buvo „Ericsson“ ir „Nokia“, mes 5G eroje pasirinkome susikoncentruoti ties jais.
Ačiū už interviu.
