„Principingai ir iki galo naudosimės Lietuvos Konstitucijos suteiktomis teisėmis kovoti, kad išskirtinėmis sąlygomis valstybinei įmonei suteiktas turtas būtų parduodamas skaidriai, nepažeidžiant kitų rinkos dalyvių teisėtų lūkesčių ir neiškraipant dabar galiojančių reguliacinių ir rinkos konkurencingumo principų“, – sako „Telia“ teisės vadovė Daiva Kasperavičienė.
Ji taip pat pabrėžia, kad „Telia“ niekada nesiekė sustabdyti „Mezon“ pardavimo bendrovei „Bitė Lietuva“ ir toliau laikosi nuomonės, kad valstybė neturėtų dalyvauti komercinėje veikloje.
„Tačiau tai, kas vyksta dabar su LRTC dažnių perdavimu, primena pačias blogiausias valstybės turto privatizavimo istorijas, kai formaliai perkamas „kioskelis“, kuris stovi ant brangios valstybės žemės ir būtent ji yra tikrasis, tikėtinai mažesne nei rinkos kaina, parduodamas turtas“, – rašoma pranešime.
„Telia Lietuva“ dar lapkričio pabaigoje paprašė Vilniaus apygardos administracinio teismo panaikinti RRT įsakymą, kuriuo „Bitei“ leista naudoti radijo dažnius iš 2540-2560 MHz ir 2660-2680 MHz juostos.
Tačiau gruodžio 11 dieną šis atmetė pateiktą ieškinį. Sprendime buvo teigiama, kad „Mezon“ dažnių pardavimas „Telia Lietuva“ nesukelia jokių teisinių pasekmių bei nenustato teisių ar pareigų, todėl bendrovė neturi ir teisės reikšti kokių nors pretenzijų.
Tačiau, kaip teigiama pranešime, „Telia“ nesutinka ir dėl tų pačių dažnių perdavimo kreipiasi į Vyriausiąjį administracinį teismą.
„Normaliomis konkurencijos sąlygomis operatoriai už tokius išteklius būtų atseikėję milijonus eurų, tačiau tame aukcione nei mes (tuometinis „Omnitel“), nei kiti didieji žaidėjai nedalyvavo, nes, pagal RRT nustatytas taisykles, būtume turėję atsisakyti kitų dažnių, kuriuos jau buvome įsigiję anksčiau.
Dabar šios taisyklės LRTC vykdomam sandoriui ir vėl negalioja, nors jos specialiai nustatytos tam, kad vienose rankose nebūtų sukaupta per daug radijo dažnių ir visi rinkos dalyviai turėtų vienodas konkurencines sąlygas. Tokia susiklosčiusi situacija meta rimtą šešėlį valstybės reguliuojamų procesų skaidrumui“, – sako „Telia“ teisės vadovė.
Būtent dėl šios priežasties „Telia“ nedalyvavo ir pernai vykusiame „Mezon“ privatizavime, nes pagal tuomet galiojusias taisykles įmanoma pirkti tik „Mezon“ verslą ir klientus, o ne jai priskirtus radijo dažnius. Ši tema bus ypač aktuali ir ateinančiais metais, kai bus surengti ir pirmieji 5G dažnių aukcionai, rašoma pranešime.
Iki šiol visi operatoriai rinkoje turėjo vienodus dažnių portfelius ir galėjo sąžiningai konkuruoti. Tačiau šį rudenį RRT iš esmės atgaline data pakeitė aukciono, per kurį šie dažniai buvo perduoti rinkai, taisykles, rašoma pranešime.
Po RRT sprendimo, užbaigus „Mezon“ pardavimo sandorį, „Bitė Lietuva“ rankose atsidurtų 100 proc. ypač svarbių juostų dažnių (2300, 3500, 3700 MHz) ir net 58 proc. dažnių iš 2600 MHz juostos. Palyginimui, „Tele2“ ir „Telia“ turės atitinkamai po 0 proc. ir 21 proc. Todėl, pasak „Telia“ Teisės vadovės, tai yra visuomenės interesas išaiškinti, ar toks taisyklių pakeitimas atgaline data ir dažnių sutelkimas vienose rankose yra teisėtas.
„Tvirtai tikime, kad taip nėra. Mums, kaip vienam didžiausių telekomunikacijų rinkos Lietuvoje investuotojų, svarbu išsiaiškinti, kodėl ne visiems rinkos žaidėjams galioja vienodos reguliavimo sąlygos“, – sakė D.Kasperavičienė.
„Bitė Lietuva“ generalinis direktorius Pranas Kuisys sako tikintis, kad šį skundą teismas atmes kaip nepagrįstą.
Anot jo, „Bitės“ nuomone, teikdama šiuos skundus „Telia“ piktnaudžiauja teise ir nesąžiningai trukdo „Mezon“ verslo pardavimo sandoriui.
„Nesuprantamas ir toks neetiškas manipuliavimas informacija – viešai „Telia“ sandoriui neva pritaria, nors tuo pat metu, galimai piktnaudžiaudama teisminiu procesu, siekia blokuoti dažnių pardavimą.
Būtent dažniuose atsiskleidžia ir „Telia“ argumentų „grožis“ – neva dažnius „Mezon“ perleidžia už dyką, ignoruojant faktą, kad būtent dažniai „Bitės vertinimu sudaro bent apie pusę viso sandorio vertės, tai yra virš 10 mln. Eurų.
Be to, juk telekomunikacijų versle veikianti „Telia“ puikiai supranta, kad be dažnių „Mezon“ klientams apskritai neįmanoma teikti paslaugų.
Galiausiai, svarbu aiškiai suprasti ir tikruosius „Telia“ motyvus – juk teisinį sabotažą vykdo 60 proc. fiksuoto interneto rinkos turintis dominuojantis žaidėjas. Na, o sukūrus rimtą konkurenciją išloš būtent galutinis vartotojas, nes konkurencija paprastai reiškia du dalykus – mažesnę kainą ir aukštesnę kokybę.“
