Pasak Kęstučio Šliužo, šiandien „Telia Lietuva“ gali būti laikoma technologijų partnere, verslo ir privatiems klientams galinti pasiūlyti įvairiausias paslaugas. Anot jo, rinkoje bus įdomu stebėti, kaip elgsis konkurentė „Bitė Lietuva“ po to, kai jos savininkė „Providence Equity Partners“ perėmė TV3 grupę.
Interviu BNS K.Šliužas teigė, kad mobiliojo ryšio rinkoje didžiausiu iššūkiu įmonėms bus tarptinklinio ryšio mokesčio panaikinimas, o 5G ryšio technologijoje laukiama tarptautinės bendruomenės susitarimo dėl bendro standarto ir tikimasi, jog Rusija ir Baltarusija atlaisvins tam reikalingą infrastruktūrą.
– Vasario pradžioje baigėsi daugiau nei metus trukusi įmonės pertvarka – prie „Teo LT“ buvo prijungtos „Omnitel“ ir „Baltic Data Center“, nauja įmonė pervadinta į „Telia Lietuvą“. Ar viskas įvyko sklandžiai?
– Taip, reorganizacija ir tuo, kas įvyko nuo 2015 metų spalio iki šių metų vasario, esu labai patenkintas todėl, kad mums per labai trumpą laiką pavyko labai daug padaryti. Dabar rinkoje paskelbta apie eilę susijungimų, ir reikia laukti gana ilgai, kol bus galima kažką konkretaus daryti. Mūsų atveju to nebuvo ir aš manau, kad čia viena iš gerų prielaidų, kad mums pavyko atskirti teisinį-procedūrinį procesą nuo operacinio.
Operaciniame lygmenyje mes nėrėme stačia galva nuo pirmos dienos. 2015-ųjų spalį paskelbėme apie sujungimą ir jau lapkričio viduryje turėjome vadovų komandą, o nauja struktūra įsigaliojo nuo kitų metų sausio. Operacine prasme mes struktūrą valdėme kaip vieną kompaniją. Siekėme, kad pagrindiniai sprendimai būtų priimami kuo greičiau, kad organizacinė nežinomybė truktų kuo trumpiau, nes organizacijoje tai veikia neigiamai.
Kitas geras žingsnis buvo, kad pernai vasario viduryje mes savo viduje pristatėme „Telia“ prekės ženklą ir to tikslas buvo suvienyti žmones į vieną kompaniją. Mums buvo daug lengviau gerąja prasme pamiršti praeitus šlovingus laikus ir susifokusuoti į tai, kodėl darome jungimąsi, kokių tikslų siekiame ir ką dar reikia padaryti. Manau, kad jeigu būtume to neturėję, jei vis dar būtume sėdėję senuose pastatuose, tai susiformavę stereotipai būtų ilgiau gyvenę ar dėl nežinomybės netgi paaštrėję.
Dabar integracija baigėsi ir mes grįžome prie įprastinio verslo. Mes nuolat stebime klientų pasitenkinimą, kiekvienas judesys yra fiksuojamas.
– Kaip tas klientų pasitenkinimas atrodė tą dieną, kai buvo baigta reorganizacija ir pakeistas pavadinimas?
– Geras klausimas, reikėtų pažiūrėti. Bijau, kad buvo labai aukštas. Taip ir norėjome, bet, žinote, su tais aukštais dalykais – prie gero priprantama, o po visai trumpo laiko tam tikri dalykai yra duotybė ir tada padaryti sekantį žingsnį yra sudėtinga. Lūkesčiai labai greitai susikuria ir tada labai lengva juos pamesti.
Didžiausia 5G ryšio nauda bus verslui, todėl kad su 5G galima visai kitaip optimizuoti ir valdyti savo verslo procesus. Dabar orientacinė data yra 2020, bet tam dar reikia kelių dedamųjų.
– Tarp jūsų klientų yra tokių, kurie gana ilgą laiką naudojasi jūsų paslaugomis, jie galbūt buvo pripratę prie „Omnitel“ ar „Teo LT“ prekės ženklų. Ar nebuvo gaila jų atsisakyti, ar nesibaiminote dėl žmonių sentimentų?
– Man atrodo, kad tai yra gera proga pasakyti, kad savo turiniu pasiekėme tiek, kad net formą reikia kitą turėti. Aš manau, kad tai yra gerai, nes tai reiškia, kad judame į priekį, ir klientai gali turėti kitus lūkesčius.
Manau, kad naujo prekės ženklo vizualus vaizdas yra pakankamai netoli nuo senojo „Omnitel“ ženklo ir čia sukoreliuoti yra pakankamai lengva. „Teo LT“ atveju tai neturi nieko bendra ir rinkodarine prasme čia reikės įdėti daugiau pastangų. Tą mes žinojome ir tą virsmą mums dar reikės kurį laiką komunikuoti ir kartoti, nes tai nėra labai akivaizdu.
– Pirmąjį mėnesį apie pasikeitimus buvo informuojama gana intensyviai, tačiau pastaruoju metu kampanija kiek aprimo. Ar galima sakyti, kad ji jau baigėsi?
– Natūralu, kad reikėjo daryti pakankamai didelį šūvį, kad tas virsmas neliktų nepastebėtas, kad žinomumas būtų didelis. Buvo labai intensyvios dvi savaitės, toks pikas buvo sąmoningas, o paskui pamatėme, kad galima grįžti prie įprastinio komunikavimo apie produktus, akcijas, kasdienę įmonės veiklą.
– Dabar įmonės pavadinimas ir prekės ženklas labiau siejasi su visa grupe, skandinaviškomis šaknimis. Ar tai jums yra palanku?
– Lengviau turėtų būti klientams, nes jiems tampa aiškiau, ko jie gali tikėtis, kokie gali būti jų lūkesčiai keliaujant. Šiaurės ir Baltijos šalys yra pagrindinė mūsų klientų kelionių kryptis, tad logiška čia turėti vieną veidą.
Kitas dalykas, mums patiems yra efektyviau komunikuoti vieną prekės ženklą. Dėl aiškaus skandinaviško ryšio, manau, kad visada tokiai kompanijai yra gerai turėti aiškias šaknis. Manau, kad žiūrint į praeitį „Teo LT“ atveju buvo šioks toks dvilypiškumas.
– Prieš kurį laiką buvote užsiminęs apie „Teo LT“ ir „Omnitel“ sinergijas. Žvelgiant retrospektyviai, ar esate patenkintas šių dviejų įmonių bendradarbiavimu?
– Taip, esu, tas pasiteisino, nes tų sinergijų mes radome daugiau nei tikėjomės. Natūralu, kad jungiantis didžiausias dėmesys buvo ne naujų paslaugų pristatymui, bet prioritetas buvo fiziškai pradėti veikti kaip viena komanda ir išvengti takoskyrų. Neseniai pristatėme kelis naujus produktus ir čia tik pradžia, nes tas technologijas galima jungti įvairiausiais būdais.
– Kokias naujoves planuojate pristatyti šiemet?
– Tų neišnaudotų galimybių yra begalė, bet kol kas nenorėčiau užbėgti įvykiams už akių. Manau, kad yra daug būdų duoti daugiau vertės klientams, palengvinti gyvenimą verslo klientams. Mūsų tinklas yra tam paruoštas, tačiau dar trūksta, kad gamintojai atsinaujintų savo operacines sistemas.
– Kada, jūsų prognozėmis, Lietuvos klientai gali tikėtis 5G ryšio?
– Didžiausia 5G ryšio nauda bus verslui, todėl kad su 5G galima visai kitaip optimizuoti ir valdyti savo verslo procesus. Dabar orientacinė data yra 2020, bet tam dar reikia kelių dedamųjų.
Europos šalys, kurios neturi išorinių ES sienų, jau yra nusprendusios savo antžeminės televizijos dažnius dedikuoti 5G. Kadangi mes turime išorinę ES sieną, tad mūsų reguliatoriui dar reikia susitarti su atitinkamų šalių reguliatoriais.
Kita dedamoji yra ta, kad tarptautiniu mastu dar nėra aiškiai įvardinto standarto. Yra įvairių nuomonių, scenarijų, bet tai yra daugiau pasvarstymai, todėl investuoti proaktyviai yra rizikinga.
– Dėl standarto tarptautinė bendruomenė greičiausiai susitars, bet kaip dėl kaimynų? Yra tekę girdėti, kad Rusija ir Baltarusija nėra linkusi atlaisvinti antžeminės televizijos dažnių. Ar būdami specifinėje geografinėje padėtyje mes nerizikuojame atsilikti nuo kitų ES šalių, diegiant 5G?
– Natūralu, kad ta rizika yra didesnė, bet tikiu, kad mūsų reguliatorius daro gerą darbą. Anksčiau padarydavo, tad nėra prielaidų galvoti, kad dabar nepadarys. Manau, kad pavyks susitarti laiku. Bet jeigu dėl kažkokių priežasčių kažkas vyktų lėčiau, tai galbūt rizikuotume ryšio funkcionalumu pasienio regionuose.
– Ar tai apimtų ir Vilnių?
– Nežinau, gal ir neapimtų. Labai priklauso nuo paties standarto.
– Ar nesibaiminate, kad įtampa tarp ES ir Rusijos gali lemti, jog minėtų dažnių atlaisvinimas 5G ryšiui gali tapti vienu iš derybinių svertų tarpusavio santykiuose?
– Aš manau, kad mes tada ieškotume techninio sprendimo vienaip ar kitaip tą padaryti, galbūt nesinaudojant pilnu spektru, o tik jo dalimi. Manau, kad tuomet visi ieškotume plano B.
– Kaip vertinate dabartinę konkurencinę aplinką, ar tvirtai jaučiatės, nes juk konkurentai irgi nesnaudžia, nuolat siekia iš lyderių atsikovoti dalį rinkos?
– Konkurencija yra geras dalykas ir smagu, kad ta konkurencija pradeda pereiti į kitą kokybinį lygį, galvojama, kaip klientui duoti kažką kokybiškai naujo, o ne duoti tą patį, bet už mažesnę kainą. Manau, čia yra gera tendencija, nes tokius dalykus yra sunkiau nukopijuoti, tai sudaro galimybes operatorių klientams plačiau naudotis naujomis technologijomis.
Dabar žiūrėsime, kokių žingsnių imsis „Bitė Lietuva“ po to, kai „Providence“ („Bitė“ grupės akcininkėJ AV fondų valdymo bendrovė „Providence Equity Partners“ – BNS) įsigijo TV3 grupę. Žiūrėsime, kaip jie matys Baltijos šalių sinergijas, pardavimų kanalų sinergijas.
Panašus žingsnis jau brendo ir buvo pakeliui, kai „Providence“ buvo be 5 minučių „Starman“ (Lietuvoje valdančios televizijos paslaugų tiekėją „Cgates“ – BNS) akcininkė ir buvo planuojami tam tikri dalykai, bet tas planas nesuveikė ir dabar bus kažkas naujo, įdomaus. Iš „Tele2“ pusės matome šiek tiek didesnį norą nei anksčiau dirbti su stambiais verslo klientais.
– Ar televizijos paslaugų rinkoje įžvelgiate didesnių pokyčių?
– Šioje rinkoje mes smagiai augame, bet natūralu, kad apie ateitį reikia galvoti ne tada, kai pradedi kristi, o kai viskas gerai ir turi resursų investuoti. Mes galvojame apie tą sekantį žingsnį, nes matome, kaip keičiasi vartojimas. Galvojame, kas bus po kelių metų ir ar dabar turimos platformos po 2-3 metų bus vis dar tinkamos vartoti.
Šiuo metu esame tarp kūjo ir priekalo, dabar įdėmiai skaitome, kas parašyta europiniuose reglamentuose, ir bandome rasti kompromisą.
Technine prasme reikia galvoti apie konsolidavimą – turime antžeminę televiziją, kuri yra vakar dienos technologija, ir kai kuriuose regionuose proaktyviai klientams siūlome pereiti prie interneto televizijos. Sukurtume daugiau pridėtinės vertės, jei antžeminės televizijos dažnius skirtume 5G ryšiui.
– Šių metų viduryje visoje ES bus panaikintas tarptinklinio ryšio mokestis. Ar jau nuteikėte savo klientus, kad jiems pabrangs paslaugos užsienyje?
– Nuteikti dar nenuteikėme, bet čia yra gana didelis iššūkis visam sektoriui. Idėja yra labai gera, bet yra vienas niuansas – Lietuvos mobiliojo ryšio rinkoje turime vienas mažiausių kainų ES, visi operatoriai turi gana žemas tarptinklinio sujungimo kainas su kitais operatoriais ir jos yra žemesnės nei sureguliavo Europa.
Užsienyje keliaujančių žmonių dalis nuolat auga, bet tas skaičius nėra itin didelis, tad kyla klausimas, ar geresnis kelias pabranginti paslaugas visiems po truputį, ar tik tiems, kurie keliauja. Šiuo metu esame tarp kūjo ir priekalo, dabar įdėmiai skaitome, kas parašyta europiniuose reglamentuose, ir bandome rasti kompromisą.
– Ar gerai suprantu, kad realiausias variantas bus pasiūlyti keliaujantiems klientams papildomą paslaugų paketą?
– Svarstome įvairius variantus. Pirmiausiai mums reikia suvienodinti europinio reikalavimo interpretavimą, nes yra tam tikrų dviprasmybių. Laiko liko nedaug ir likus mėnesiui iki direktyvos įgyvendinimo jau reikės pasakyti aiškiai. Kol kas šiame etape klaustukų yra daugiau nei norėtųsi.
– Kokius tikslus po reorganizacijos jums kaip vadovui kelia akcininkai?
– Kadangi dabar turime visas technologijas vienoje vietoje, tai akcininkai nori, kad parodytume savo potencialą.
– Šiandien „Telia Lietuvos“ paslaugos apima televiziją, internetą, mobilųjį ryšį, kitas IT paslaugas. Kaip jūs pats trumpai apibūdintumėte bendrovę? Kas šiandien yra „Telia Lietuva“?
– (Ilgai galvoja) Turbūt dviem žodžiais būtų galima kalbėti apie naujos kartos telekomunikacijų verslą. Technologijų partneris? Tikriausiai kažkas būtų link technologijų partnerio.
– Ačiū už pokalbį.
*************
Vasario pradžioje Švedijos telekomunikacijų koncerno „TeliaCompany“ valdoma integruotų telekomunikacijų, IT ir televizijos paslaugų bendrovė „TeoLT“ baigė mobiliojo ryšio operatorės „Omnitel“ ir bendrovės „Baltic Data Center“ (BDC) prisijungimą ir persivadino į „Telia Lietuva“.
Praėjusių metų sausį „TeoLT“ iš koncerno „Telia Company“ už 220 mln. eurų įsigijo 100 proc. „Omnitel“ akcijų. Vėliau bendroves buvo nuspręsta sujungti.
Praėjusių metų pabaigoje bendrovė turėjo 1,327 mln. mobiliojo ryšio paslaugų vartotojų – 3,7 proc. mažiau nei 2014 metų pabaigoje. Fiksuotojo ryšio paslaugų vartotojų skaičius per metus smuko 4,5 proc. iki 447 tūkst., plačiajuosčio interneto vartotojų padaugėjo 5,7 proc. iki 390 tūkst., o televizijos paslaugų vartotojų skaičius išaugo 13,4 proc. iki 212 tūkstančių.
