33 metų Armantas sako, kad IT sritis jam buvusi artima visą gyvenimą, todėl neatsitiktinai pirmosiomis studijoms pasirinko IT inžineriją Kauno kolegijoje. Vėliau, jau uždarbiaudamas Norvegijoje, baigė ir neakivaizdines statybos inžinerijos studijas.
„Tikėjausi, kad statybos taps tuo paklausiu sektoriumi, į kurį galėčiau pereiti grįžęs į Lietuvą. Deja, tinkamo darbo taip ir neatsirado, tad teko apsisukti ir keliauti atgal į Norvegiją“, – prisimena A.Tupčiauskas.
Karjera pajudėjo tik išmokus kalbą
Kaip ir daugumos emigrantų, pirmieji Armanto darbai svečioje šalyje nebuvo įkvepiantys: teko ir indus plauti, ir padavėju dirbti, ir net rąstus nešioti.
Kai paskutinę minutę reikėdavo krautis lagaminus kelionei atgal į Norvegiją, man tai būdavo blogiausia diena metuose.
„Persilaužimas neįvyksta tol, kol neišmoksti vietinės kalbos. Tik gebėdamas gan padoriai susikalbėti norvegiškai, galėjau tikėtis kitokių darbų. Ar tai sunki kalba? Žinoma, tenka įdėti darbo ir pastangų, norint ją išmokti. Norvegų mokiausi savarankiškai, internetu. Labai padėjo vietiniai draugai norvegai – tik kalbėdamas su tos kalbos atstovu, gali tinkamai mokytis tarimo, įprastų frazių, kalbai būdingų niuansų. Joks mokytojas to neišmokys. Ar kalbu norvegiškai tobulai? Žinoma ne, galėčiau mokytis ir mokytis, bet drąsiai galiu pasakyti, kad kalbu gerai,“ – pasakoja Armantas, kiekvieną dieną norvegiškai bendraujantis su IT kompanijos „Centric“ klientais.
Emigracija nepavertė Norvegijos namais
Išmokta kalba atvėrė jam kitas galimybes: Armantas netrukus galėjo panaudoti įgytas IT ir statybų inžinieriaus žinias, įsidarbino vienoje didžiausių įmonių grupių Norvegijoje.
„Statybos sektoriuje dirba daug emigrantų, mokant kalbą ir turint tinkamą išsilavinimą, galima nemažai pasiekti. Man tai suteikė daug galimybių – projektavau, prisidėjau prie inžinerinių statybos sprendimų, be to, verčiau sutartis, instrukcijas dirbti statybose atvykusiems tautiečiams,“ – pasakoja Armantas.
Negana to, lietuvis įkūrė ir savo verslą, pradėjo prekybą internetu. „Pats susikūriau svetainę, pardavimų sistemą, o vėliau, šią kompaniją pardavęs, likau joje dirbti jos IT sistemą prižiūrinčiu administratoriumi,“ – apie darbus Norvegijoje pasakoja Armantas.
Nepaisant sėkmingai besiklostančios karjeros, mintys apie grįžimą į Lietuvą neapleido.
Vienas svarbiausių įgūdžių, kurių ieškome rinkdamiesi kandidatus šiai darbo pozicijai, yra kuo geresnis reikiamos kalbos mokėjimas. Kaip rodo mūsų patirtis, teorines IT žinias paslaugų centrų darbuotojams įgyti daug paprasčiau išmokti.
„Kaip ir visi emigrantai, atostogas mieliausiai leisdavau Lietuvoje. Bet kaskart, kai paskutinę minutę reikėdavo krautis lagaminus kelionei atgal į Norvegiją, man tai būdavo blogiausia diena metuose. Turiu pripažinti, kad 12 metų, praleistų emigracijoje, nepavertė Norvegijos namais: nors grįžau į Lietuvą gyventi ir dirbti vos prieš pusantro mėnesio, tačiau nei karto nekilo mintis, kad trūktų senojo gyvenimo – praktiškai nėra tokio norvegiško dalyko, kurio pasigesčiau čia, Kaune“, – prisipažįsta jaunas vyras.
Labiausiai nori likti Kaune
Svajonė grįžti gyventi ir dirbti į Lietuvą išsipildė žaibiškai, vieną vakarą gavus draugo žinutę – skelbimo nuorodą, kad IT gigantė „Centric“ ieško norvegiškai kalbančio darbuotojo Kaune.
„Nei akimirkos nedvejodamas dar tą pačią naktį išsiunčiau savo CV ir jau netrukus keliavau į kompanijos padalinį Osle, į darbo pokalbį. Žinojau, kad tai mano šansas, kurį čiupau net nesvarstydamas. Jau po pirmo susitikimo ir šilto priėmimo supratau, kad čia mano vieta – pirmas geras įspūdis neblėsta iki dabar,“ – pasakoja „Centric IT Solutions Lithuania“ klientų aptarnavimo padalinyje Kaune dirbantis Armantas.
„Šiuo metu aptarnauju „Centric“ klientus Norvegijoje, kuriems reikia pagalbos ar kyla klausimų IT srityje. Dirbu su komanda: keturi specialistai Norvegijoje ir aš – Kaune. Nors sutartis numatė, kad, norėdamas, galėčiau po metų tą patį dirbti iš Norvegijos, vis dėlto, bent kol kas neturiu minčių tokia galimybe pasinaudoti , labiausiai noriu likti čia, Kaune. Kodėl? Nes gyvenimo kokybė Lietuvoje man labiau patinka. Ir ne tik dėl artimųjų. Savas miestas, savi žmonės – kad ir kokie tie lietuviai būtų, kad ir mažiau besišypsantys, bet man jie širdžiai artimesni“.
Svarbiausia – nepriekaištingos kalbos žinios
Lietuva tapo 9 šalimi, kurioje Nyderlandų IT kompanija „Centric“ atidarė savo padalinį. Iš viso įmonėje darbuojasi per 1 000 konsultuojančių inžinierių, dalis – paslaugų centruose, dalis teikia konsultacijas tiesiogiai klientų įmonėse, gamyklose. Šiuo metu „Centric IT Solutions Lithuania“ aptarnauja „Centric“ klientus anglų, norvegų ir danų kalbomis. Ateityje ketinama plėsti šių darbuotojų gretas – jau šiuo metu ieškoma švedų kalbos specialistų.
„Vienas svarbiausių įgūdžių, kurių ieškome rinkdamiesi kandidatus šiai darbo pozicijai, yra kuo geresnis reikiamos kalbos mokėjimas. Kaip rodo mūsų patirtis, teorines IT žinias paslaugų centrų darbuotojams įgyti daug paprasčiau nei išmokti visiškai laisvai kalbėti tam tikra kalba. Ir net jei kandidatas nėra stiprus IT srityje, svarbiausia, kad būtų nusiteikęs mokytis ir tobulintis. Tokiu būdu aptarnavimo centruose suteikiame galimybę dirbti jauniems, tik pradedantiems, arba, atvirkščiai, vyresniems, bet norintiems keisti veiklos sritį, žmonėms,“ – sako „Centric IT Solutions Lithuania“ vadovas Paulius Samoška.
Įmonės vadovas tvirtina, kad Lietuvos darbo rinkos teikiamos galimybės visiškai tenkina kompanijos poreikius, o parvilioti iš emigracijos lietuviai dar labiau sustiprina kompanijos daugialypę kultūrą.
