Estijos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas pirmąjį metų ketvirtį siekė 8,5 proc. ir buvo didžiausias Europos Sąjungoje. Šalis taip pat gali pasigirti labiausiai smukusiu nedarbo lygiu (nuo 18,8 proc. iki 13,8 proc.) ir mažiausia Europos Sąjungoje skola, siekiančia vos 6,6 proc. BVP. Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch“ neseniai pagerino Estijos skolinimosi reitingą iki „A+“.
Pasak leidinio, įstatymų leidėjai visose trijose Baltijos šalyse gali jaustis teisūs: krizės metu jie buvo raginami atsieti savo valiutas nuo euro. Vietoj to jie ėmėsi „vidinės devalvacijos“ – fiskalinio koregavimo ir nominalaus darbo užmokesčio karpymo.
Tačiau konkurencingumas ilguoju laikotarpiu vis dar kelia nerimą, rašoma leidinyje. Nors infliacija mažėja, Estijos centrinis bankas būgštauja dėl perkaitimo. Ankstesniu ekonomikos augimo laikotarpiu buvo pradėta neapdairiai teikti paskolas, žlugo statybų sektorius ir 14 proc. smuko BVP.
Nepaisant to, Latvija (kuriai 2009 metais buvo suteikta tarptautinė paskola) ir Lietuva nori sekti Estijos pavyzdžiu. Jų eksportas per metus iki gegužės augo atitinkamai 38 ir 42 procentais. Lietuvoje taip pat atsigauna mažmeninė prekyba. Abi šalys tikisi sumažinti valiutos riziką, gerinti įvaizdį investicijų rinkoje ir įsivesti eurą, rašo „The Economist“.
