Didžiųjų prekybos tinklų tiekėjai nepatenkinti dėl, jų manymu, nepagrįstų taikomų baudų už nepristatytus ar laiku nepristatytus produktus.
Šį klausimą kartu su prekybininkais jie mėgino spręsti vasarą ir tai davė dalinių rezultatų. Iš didžiųjų prekybos tinklų „Maxima“ tokių baudų nebetaiko, o „Lidl Lietuva“ netaikė nuo pat atėjimo į šalies rinką.
Dėl „Iki“ taikomų praktikų nuomonės komitete išisiskiria – pati bendrovė teigia, kad baudų taip pat netaiko, tačiau tiekėjai sako turintys įrodymų, kad tai nėra tiesa.
Griežčiausios pozicijos laikosi „Rimi Lietuva“ – šiam tinklui produktus tiekiantys verslai gali tikėtis tokių baudų.
Mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius teigė, kad tiekėjai gauna užsakymus gerokai iš anksto su numatytu kiekiu kas savaitę, tokią praktiką taiko „Lidl Lietuva“. Jis komentavo, kad gavus tokią sutartį, jos vykdymas yra pilna tiekėjo atsakomybė ir to nepadarius, su bauda nebūtų ginčijamąsi.
„Mes kalbame apie tuos atvejus, kai gauni užsakymą šios dienos 14 valandą ir tu turi pristatyti praktiškai jau naktį. Pasakoma – užsakymas yra penkių tonų, bet viduryje dienos paaiškėjo, kad žmonės išpirko, pristatykit dar penkias. Jeigu tu nepristatei – tada tau skiria baudą“, - piktinosi jis.
Asociacijos prašo įstatymiškai sureguliuoti šią tvarką, kad būtų išvengiama prekybininkų savivaliavimo. Tuo tarpu tiek Ekonomikos ir inovacijų ministerija, tiek prekybininkų atstovai siūlo tai išspręsti memorandumu.
Argumentuojama, kad ši problema nedidėja, o pagrindiniai prekybos tinklai tokios praktikos vis viena beveik nebetaiko.
Viceministrė: problema nėra didėjanti
Komiteto posėdyje pasisakiusi ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė teigė, kad pernai birželį Konkurencijos taryba pateikė stebėsenos dėl didžiųjų prekybos tinklų tiekėjams taikomų baudų išvadas.
Ten buvo pirmą kartą konstatuota, kad prekybininkai sutartyse siūlo įtraukti papildomą veiksmą – baudą už dalies ar visų prekių nepristatymą ar pavėluotą pristatymą.
Nuo balandžio iki liepos mėnesio buvo gauti raštai iš ascociacijų su prašymu keisti Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą. Vasarą institucijos, tiekėjai ir prekybininkai buvo susitikę pasitarimui.
„Pasitarimo metu išsiaiškinome, kad jau šiuo metu prekybininkai yra patys linkę imtis gerosios praktikos taikymo tiekėjų atžvilgiu. Prekybos tinklas „Maxima“ yra pradėjęs inicijuoti tiekimo sutarčių su tiekėjais pakeitimus ir keičia sutartis tiekėjų naudai, būtent dėl baudų atsisakymo. „Lidl Lietuva“ nuo pat veiklos pradžios netaikė praktikos skirti tiekėjams baudas už nelaiku pristatytas prekes“, – kalbėjo I.Valeškaitė.
Prekybos tinklus „Iki“ valdančios bendrovės „Palink“ atstovai taip pat pritarė baudų netaikymo politikai, tvirtino I.Valeškaitė.
„Prekybos įmonių asociacijos galutinis paskaičiavimas parodė, kad prekybos tinklų skirtos baudos sudaro tik 0,08 proc. įstatymu saugomų tiekėjų patiektų prekių pirkimo kainos. Baudų taikymo apimtis yra tikrai labai nedidelė, ta problema yra mažėjanti“, – teigė viceministrė.
Ji pabrėžė, kad įstatymo ministerija nesiruošia keisti, nes šis buvo pakeistas vos prieš metus, tad prie pakeitimų žadama grįžti 2024 m. I.Valeškaitė pridūrė tikinti, kad rinkos dalyviai gali susitarti ir be papildomo įstatyminio reglamentavimo.
Tiekėjai: net ir euro bauda mums nepriimtina
Paukštininkystės asociacijos vadovas Gytis Kauzonas teigė, kad kelias atidėti įstatymo pakeitimus iki 2024 m. pabaigos, kai dirbs nauja Vyriausybė, yra nepriimtinas.
„Keli tinklai pradėjo taikyti praktiką netaikyti baudų, tačiau yra visas būrys tinklų, kurie labai sėkmingai tas baudas taiko. Tas pasakymas, kad 0,08 proc. nuo apyvartos yra nedidelė suma – prekybos tinklui tai yra nedidelė suma, tiekėjui, kuris turi 1-2 proc. pelningumo tai jau yra labai reikšmingos sumos“, – kalbėjo jis.
Grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos vadovė Dalia Ruščiauskienė antrino, kad keli tinklai baudas ir toliau taiko.
„Prieš kelias minutes gavau žinutę, kad spalio mėnesį vienas didelis prekybos tinklas pritaikė 100 proc. baudą nuo nepristatyto kiekio. Pagal šių metų duomenis, tos baudos nebuvo mažos ir beveik visi prekybos tinklai jas taikė, išskyrus Lietuvos „Maximą“, – kalbėjo ji.
Ji pabrėžė, kad tiekėjai visuomet yra suinteresuoti pristatyti sutartus kiekius. „Tiesiog kartais susidaro tokia situacija, kad kiekiai yra dideli ir tai vienu metu užgula gamybininkus, kai atitinkamai nori didesnių kiekių visi prekybos tinklai ir visi taškai, gamybos įmonės fiziškai to nespėja padaryti“, – sakė D.Ruščiauskienė.
Vadovė pridėjo, kad į naujas sutartis bandoma įtraukti punktą, kad jeigu ilgai galiojančios prekės nebus parduotos per 2/3 galiojimo laiko, prekybos įmonė turėtų teisę jį grąžinti gamintojui.
„Tai iš viso neetiška sąlyga ir teisiškai ji neturėtų būti teisinga. Prekė jau buvo parduota ir saugoma parduotuvėje“, – piktinosi D.Ruščiauskienė.
Mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius teigė, kad „Norfą“ valdanti „Rivona“ taip pat stengiasi keisti sutartis, tačiau „Rimi Lietuva“ tokias baudas vis dar taiko.
„Palink“ žaidžia labai nešvarų žaidimą, ką mes dabar matome. Vasarą per susitikimą buvo deklaruota, kad jie netaikys tų baudų, dabar aš gavau naujausius duomenis – baudos taikomis ir po šiai dienai <...> Mums nepriintina ir euro bauda“, – kalbėjo jis.
Prekybininkai pabrėžė, kad didžiumai tinklų šis įstatymas nesukeltų problemų.
Prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė teigė, kad 2018-2019 m. tiekėjams buvo pritaikyta baudų už 4,5 mln. eurų, tačiau šiandien tokios problemos praktiškai nėra.
Asociacijai priklauso 4 iš 5 didžiųjų Lietuvos prekybos tinklų, išskyrus „Norfą“.
R.Vainienė teigė, kad „Palink“ yra raštu patvirtinusi, jog baudų už nepristatymą netaiko nuo rugpjūčio, tačiau siūlė kartu patikslinti, apie ką šiuo atveju kalbama, mat prekybos tinklai taiko ir kitokio tipo baudas, pavyzdžiui, už kokybę.
R.Vainienė teigė, kad prekybos tinklas „Rimi“, susilaukęs kritikos už taikomas baudas, yra „procese“. „[Jie] mato, kas vyksta rinkoje, ką daro konkurentai. Negaliu tų vidinių dalykų nei žinoti, nei komentuoti, bet tiesiog žinau, kad žiūrėdami, kokios tendencijos yra rinkoje, „Rimi“ irgi juda tų sprendimų priėmimo keliu“, – sakė ji.
Asociacijos vadovė pridūrė, kad reguliuoti tokias baudas įstatymu nebūtų teisinga „teisėkūros požiūriu“.
