„Per kelerius metus prarasta apie 3 tūkstančiai darbo vietų, įmonės jau trečius metus dirba nuostolingai, įskaitant pačias didžiausias. Jeigu imtume didžiąsias kelininkų įmones, tai darbuotojų skaičius šiemet sumažėjo apie 15 proc.“, – spaudos konferencijos metu pareiškė V.Sutkus. Toks pat teiginys buvo išplatintas ir pranešime spaudai, kurį naudojo Lietuvos žiniasklaidos priemonės.
3 tūkstančiai prarastų darbo vietų per kelis metus – ženklus skaičius net ir milijoninius užsakymus vykdančioms kelių tiesimo įmonėms. Todėl 15min nutarė išsiaiškinti, kiek yra tiesos įtakingo verslo organizacijos vadovo žodžiuose.
Tiek darbuotojų sumažėjo nuo 2008 m.
Pirmiausia reiktų paminėti, kad V.Sutkus informaciją apie situaciją kelių įmonėse gali gauti iš pirmų lūpų. Jo vadovaujamai Lietuvos verslo konfederacijai priklauso asociacija „Lietuvos keliai“.
Ši vienija dauguma didžiųjų ir mažesnių Lietuvos kelių tiesėjų, taigi atstovauja jų interesams. Todėl V.Sutkus galėjo gauti tikslią informaciją iš pačių kelių remonto įmonių.
„Lietuvos kelių“ vadovas Rimvydas Gradauskas 15min teigė, kad didžiausias darbuotojų skaičius buvo prieš krizę – 2008 metais. Nuo to laiko, pasak jo, iš tiesų darbuotojų sumažėjo 3 tūkstančiais.
„Prieš krizę kelininkai kitaip gyveno, ir finansavimas buvo didesnis – gaudavome 80 proc. degalų akcizo, kai dabar – 48 proc. Žinoma, tas darbuotojų mažėjimas neįvyko per kelis metus. Tai sumažėjimas nuo prieškrizinių metų“, – 15min teigė R.Gradauskas
Duomenis apie dirbančiuosius kelių sektoriuje skelbia ir Lietuvos automobilių kelių direkcija, į kurią ir buvo labiausiai nukreiptos V.Sutkaus kritikos strėlės.
Daugumoje įmonių darbuotojų daugėjo
Direkcijos pateiktuose duomenyse už 2013–2019 metus matyti, kad darbuotojų skaičius įmonėse arba didėjo, arba mažėjo tik nežymiai.
Pavyzdžiui, vienoje stambiausių kelių tiesimo įmonių „Kauno tiltai“ 2015 m. buvo 754 darbuotojai, o šįmet – jau 799.
„Panevėžio keliuose“ darbuotojų nuo 2015 m. iki dabar sumažėjo 15 žmonių.
Darbuotojų skaičių išaugino kelių tiesėjai „Eurovia Lietuva“, kone dvigubai – „Autokausta“, „Alkesta“.
Dalies darbuotojų neteko „Šiaulių plentas“, tačiau nuo 2013 metų jų sumažėjo tik 5 žmonėmis.
Automobilių kelių direkcija rėmėsi oficialiais „Creditinfo Lietuva“ pateikiamais duomenimis.
Be to, kaip rodo statistika, bendras darbuotojų skaičiaus pokytis kelių tiesimo versle nuo 2013 m. padidėjo – nuo 4039 iki 4542 darbuotojų. Tiesa, lyginant su praėjusiais metais, darbuotojų iš tiesų sumažėjo 141, tačiau tai toli prasilenkia su „prarastais trimis tūkstančiais darbo vietų“, kaip teigė V.Sutkus.
Direkcija: didžiosios įmonės tik augo
Automobilių kelių direkcijos duomenimis, didžiosiose kelių tiesimo įmonėse, kurios turi rangos sutartis su Kelių direkcija, darbuotojų skaičius nuo 2013 m. iki 2018 metų didėjo 16 proc., o 2019 metais palyginti su 2018 m. sumažėjo tik 3 proc. (Pateikiami 2019 m. sausio 1 d. duomenys).
„Atkreipiame dėmesį, kad kelių tiesimo įmonėse dalis procesų yra automatizuojama, diegiamos modernios technologijos. Šie procesai galėjo būti viena iš priežasčių, kodėl darbuotojų skaičius šiek tiek mažėjo“, – teigiama Direkcijos komentare.
Tiek didžiosios, tiek mažosios kelių tiesimo įmonės dalyvauja Kelių direkcijos skelbiamuose viešųjų pirkimų konkursuose.
Direkcija nesutinka ir su tuo, kad finansavimas keliams mažėjo. „Po krizės laikotarpio valstybinės reikšmės kelių finansavimas nuosekliai didėjo. Pavyzdžiui, palyginus su 2013 m., kelių finansavimas 2018 m. padidėjo 28 proc. o 2019 m. palyginus su 2018 m. kelių finansavimas padidėjo 14,7 proc. (nuo 485 mln. Eur iki 556,5 mln. Eur), todėl manome, kad neteisinga teigti, jog kelių tiesimo įmonės buvo ar yra be darbo“, – sakoma komentare.
V.Sutkus: jie buvo atleisti kaip pertekliniai
Verslo konfederacijos vadovas V.Sutkus, kalbėdamas su 15min, neišsigynė savo pateiktų skaičių. „Tikrai tiek žmonių buvo atleista. Jie buvo atleisti kaip pertekliniai ir dabar dirba Švedijoje“, – tvirtino jis.
Paprašytas pagrįsti šį faktą, verslo organizacijos vadovas teigė tai išgirdęs iš pačių kelininkų. „Jie man sakė, kad prieš kelis metus dirbo 9 tūkstančiai, o dabar – šeši tūkstančiai“, – savo skaičiavimus pateikė pašnekovas. Jis minėjo, kad į šį skaičių įeina kelių tiesimo ir inžinerinių bendrovių darbuotojai.
„Konkursai nebuvo skelbiami, darbai stojo, todėl teko ir atleisti žmones“, – samprotavo V.Sutkus.
Kaip galima atleisti 3 tūkstančius darbuotojų, kai kelių tiesimo įmonėse dirba per 4 tūkstančius? „Na, čia reikia paklausti tų pačių kelininkų, kaip ten yra“, – užsiminė jis.
O gal jis turėjo omenyje ir „Lietuvos geležinkelius“, iš tiesų atsisveikinusius su keliais tūkstančiais žmonių? „Ne ne, geležinkelininkai į šį skaičių neįeina“, – užtikrino pašnekovas.
R.Masiulis: kelininkai niekada taip gerai negyveno kaip dabar
Buvęs susisiekimo Rokas Masiulis, kuris yra metęs kaltinimus kelininkams dėl nesąžiningų veiksmų, stebisi tokiais skaičiavimais. „Skeptiškai žiūriu į tokius didelius skaičius“, – 15min sakė jis.
Tiesa, jis pridūrė, kad kelių tiesimo įmonėms kai kur reikėjo susiveržti diržus, nes darbų kainos, pasak jo, buvo pernelyg užkeltos. Todėl kai kur konkursai nevyko, iš kelininkų reikalauta atsakyti už darbus.
„Kainos buvo aukštesnės nei aplinkinių valstybių, todėl didesnė kokybės kontrolė nebuvo jiems maloni. Tačiau kelininkai nebankrutuoja, anaiptol, niekada taip gerai negyveno. Apskritai, transporto sektorius išgyvena aukso amžių, ir tą rodo finansinė įmonių situacija, tad nesutinku, kad čia viskas tragiška“, – kalbėjo R.Masiulis.
15min vertinimu, Verslo konfederacijos vadovas gerokai prasilenkė su tiesa, sakydamas, kad pastaraisiais metais kelių tiesimo įmonės prarado 3 tūkstančius darbuotojų. Jis rėmėsi kelininkų išsakytais žodžiais, tačiau oficiali statistika rodo kitus duomenis – kad dauguma įmonių įdarbino daugiau žmonių. Tuo tarpu kelininkai tikslina, kad 3 tūkstančiai darbuotojų buvo atleisti ne pastaraisiais metais, o nuo 2008 m.
Patikrinta 15min
