„Tipit“ – tai nešiojamas kortelių skaitytuvas, kuris leidžia pervesti arbatpinigius tiesiai į personalo sąskaitą. Šis sprendimas leidžia sumokėti mažiausius įmanomus mokesčius – viso labo 15 proc. GPM. Iki šiol, paliekant arbatpinigius kortele, personalas gaudavo mažiau negu pusę paliktos sumos. Toks sprendimas nemotyvuodavo, todėl neprigijo. „Tipit“ dėka arbatpinigius galima palikti kortele be jokių įsipareigojimų, išmaniųjų programėlių ar QR kodų. Mūsų žiniomis, toks sprendimas – pirmasis pasaulyje, todėl tikimės jį įdiegti ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos rinkoje“, – teigia startuolio sumanytojai Juozas Piekuras ir Tautvydas Grinius.
Unikali idėja netrukus pritraukė Lietuvos aludarystės lyderių paramą, todėl po mažiau nei metų vystymo šiandien išvydo dienos šviesą. „Švyturys-Utenos alus“ vadovo Rolando Viršilo teigimu, šis sprendimas ypač aktualus pandemijos kontekste.
„Barų ir restoranų sektorius šiandien išgyvena didelį nuosmukį. Net ir atsidarius lauko terasoms, žmonių srautai yra ribojami, apyvartos krenta, personalo trūksta. Arbatpinigiai – labai svarbi šio sektoriaus kultūros dalis, kuri ne tik parodo dėkingumą už aptarnavimą, bet ir yra didelė finansinė paskata ir motyvacija darbuotojams. Todėl prisidedame prie „Tipit“ idėjos ir kviečiame palaikyti sektorių, kuris dėl pandemijos nukentėjo labiausiai. Restoranams ir barams tai puikus būdas pritraukti darbuotojų, motyvuoti personalą, atsidėkoti jam, o visuomenei – padėti verslui atsistoti ant kojų“, – teigia „Švyturys-Utenos alus“ vadovas.
Išskėstomis rankomis naujovę pasitinka ir patys barai, vadindami ją dar vienu lietuvišku vienaragiu ir prognozuodami jam ypatingą ateitį. Vasaros sezonu virš 100 profesionalų visoje Lietuvoje įdarbinantis barų ir restoranų vadovas Kristupas Baublys teigia, kad tokio sprendimo buvo laukta jau ne vienerius metus.
„Šiandien, kai susiduriama su didžiule personalo trūkumo problema, puikiai suprantame, kad darbuotojas mieliau eis dirbti ten, kur ši naujoji „Tipit“ sistema yra įdiegta, nes jis gaus tiesioginę finansinę naudą. Dalis darbo biržoje esančių darbuotojų nelabai nori grįžti į darbus, nes jiems neapsimoka. Atlyginimus kelti, kalbant atvirai, mes neturime iš ko. O toks sprendimas personalui leis uždirbti daugiau pinigų, kuriems baras jau niekaip neturi įtakos. Dėl to džiugu, kad „Švyturys“ ir vėl demonstruoja savo lyderystę ne tik remdami šią unikalią idėją, bet ir nuosekliai augindami ir puoselėdami visą barų kultūrą“, – teigia K. Baublys.
Daugiau pajamų į valstybės biudžetą
Startuolio kūrėjai įsitikinę, kad inovacija padės sugeneruoti ir daugiau pajamų į valstybės biudžetą. Jų skaičiavimu, apie 17 mln. eurų arbatpinigių kasmet prarandama vien dėl to, kad nėra galimybės palikti arbatpinigių kortele, o tai – ir nemenkas praradimas valstybės biudžetui.
„Dabartinėje „Tipit“ versijoje barmenai ir padavėjai gautus arbatpinigius turės deklaruoti ir sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Tačiau ateityje, personalui sutikus, ketiname šiuos mokesčius deklaruoti patys. Barmenui ar padavėjui liks tik prisijungti prie VMI sistemos, mūsų suskaičiuotas pajamas patvirtinti ir deklaruoti. Mes gavome išskirtinį leidimą už kitus žmones deklaruoti B lygio pajamas. Tokiu būdu baras apskritai nedalyvauja šioje transakcijoje, jam nėra jokios papildomos apskaitos, jis tik gali matyti statistiką, kiek bare surenkama arbatpinigių“ – teigia vienas idėjos sumanytojų J. Piekuras.
Ankstesni sprendimai nepasiteisino
Anot SEB Baltijos šalių Mokėjimo sprendimų skyriaus vadovo Gintauto Giržado, pastaraisiais metais atsiskaitymai kortele nuosekliai didėjo ir šiuo metu taip gyventojai išleidžia daugiau negu pusę savo pinigų.
„Pastaruoju metu, ypač pandemijos kontekste, gyventojai vis dažniau atsiskaito kortele ar telefonu, vis rečiau piniginėse nešiojasi net ir smulkius grynuosius pinigus, todėl e-arbatpinigių poreikis tampa akivaizdus. Bendradarbiaudami su „Tiplt“, pritaikėme teikiamą atsiskaitymų kortelėmis paslaugą taip, kad ji būtų tinkama arbatpinigius aptarnaujančiam personalui palikti kortele. Tai šiuolaikiškas sprendimas, kuris ne tik atitinka klientų poreikius, bet ir prisideda prie didesnio skaidrumo“, – sako G. Giržadas.
„Tipit“ sumanytojai teigia, kad šis sprendimas labiausiai primena mums įprastą būdą palikti arbatpinigių, todėl turėtų prigyti žymiau lengviau, negu kitos iki šiol pradėtos iniciatyvos.
„Buvo kurta ir įvairių išmaniųjų programėlių, QR kodų, tačiau visi šie sprendimai taip ir neprigijo. Todėl mes nusprendėme žengti kitu keliu: vietoje programėlių ir virtualių sprendimų sukūrėme fizinį skaitytuvą. Šiandien daugelis bėga nuo fizinių įrenginių, nes tam reikia techninės priežiūros, sudėtingi gamybos ir tiekimo procesai. Tačiau mes tikime, kad tik fizinis skaitytuvas leidžia turėti analogišką patirtį, kaip ir arbatpinigius paliekant grynaisiais. Klientui užtenka pasukti ratuką, užfiksuoti norimą sumą ir pridėti kortelę. To neįmanoma padaryti nei su programėlėmis, nei su QR kodais“, – sako J. Piekuras.
Startuolio planuose – pritraukti investicijas ir per metus laiko naujasiais „Tipit“ aparatais padengti visą Lietuvą. Penkerių metų perspektyvoje ketinama žengti į kitas Baltijos šalis ir galiausiai visą Europos barų ir restoranų rinką.
