„Tokiame darbe suknelės neužsivilksi“

„Kiek pamenu, mane visada žavėjo jūra, uostas, laivai. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl pasirinkau studijas uostamiestyje“, – sako bendrovės „Baltic Premator Klaipėda“ kokybės kontrolės technologė Indrė Jucikė.
„Tikrai tenka susidurti su iššūkiais, tačiau kiekvieno projekto galutinis rezultatas yra didžiausia motyvacija judėti pirmyn“, – sako Indrė Jucikė, kokybės kontrolės technologė.
„Tikrai tenka susidurti su iššūkiais, tačiau kiekvieno projekto galutinis rezultatas yra didžiausia motyvacija judėti pirmyn“, – sako Indrė Jucikė, kokybės kontrolės technologė. / VLG nuotr.

Žinia, laivą, tai ne tvorą nudažyti. Galvoje netelpa, kad, pavyzdžiui, dėl žemsiurbės dažymo reikėjo parengti 400 specifikacijų. Apie laivų ir metalo konstrukcijų dažymo specifiką Klaipėdoje kalbėjomės su I.Jucike.

Rinkosi pagal rinkos poreikius

Indrė Jucikė kilusi iš Tauragės rajono. Baigusi Žygaičių gimnaziją pasirinko chemijos inžinerijos bakalauro studijas tuometiniame Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakultete (dabar – Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultetas). Tame pačiame fakultete įgijo ir jūros aplinkos inžinerijos magistro laipsnį.

„Studijuojant Jūrų technikos fakultete teko dalyvauti viename tarptautiniame jūrinės tematikos projekte, kurio metu dar labiau susidomėjau jūrine industrija. Jį įgyvendinant atlikau praktiką Vakarų laivų gamyklos (VLG) Kokybės departamente. Tuo metu nenumaniau, kad ateityje čia bus mano darbovietė ir savo darbu prisidėsiu prie laivų remonto projektų ar metalo konstrukcijų gamybos proceso“, – pasakojo Indrė.

Mokykloje ji svajojo ir apie dainavimą, ir apie gydytojo profesiją, bet pasirinko chemijos inžineriją todėl, kad tuo metu ji buvo paklausi rinkoje. Mokykloje jai visi dalykai, neišskiriant ir tiksliųjų mokslų, sekėsi gerai, tad manė, kad tai bus praktiškas pasirinkimas. „Bandžiau rinktis profesiją vadovaudamasi protu, atsižvelgdama į tai, kas man sekasi ir ko tuo metu trūko darbo rinkoje. Chemijos inžinerija pasirodė esąs tinkamas ir patrauklus variantas“, – prisiminė Indrė.

Nenorėjo ramaus darbo

Prieš įsidarbindama VLG įmonių grupėje ji kurį laiką dirbo vienos iš Klaipėdos įmonių laboratorijoje, kokybės užtikrinimo srityje.

„Ten darbas buvo monotoniškas. Man reikalingas veiksmas, dinamika tiek gyvenime, tiek ir darbe, taigi nusprendžiau imtis pokyčių“, – prisipažįsta Indrė.

Ji nusiuntė savo gyvenimo aprašymą VLG Personalo departamentui ir kitą dieną sulaukė UAB „Baltic Premator Klaipėda“ vadovo kvietimo į darbo pokalbį.

„Baltic Premator Klaipėda“ yra antrinė VLG grupės įmonė, įsteigta 2001 metų gruodį, taigi šiemet švęs savo veiklos dvidešimtmetį. Ji atlieka visas srautinio valymo bei dažymo operacijas, dažo ne tik laivus, bet ir konstrukcijas, kurias gamina viena iš VLG grupės įmonių. I.Jucikė joje dirba dvejus metus ir eina kokybės kontrolės technologės pareigas.

„Darbas “Baltic Premator Klaipėda„ be galo įdomus, nes kiekvienas projektas yra savitas, nuolatos mokaisi, čia labai daug iššūkių. Šis darbas nėra tiesiogiai susijęs su mano specialybe, tačiau nemažai darbui reikalingų teorinių žinių įgijau tiek bakalauro, tiek magistro studijų metu. Visa kita – išmokstama darbo vietoje. Ta patirtis, kurią turi įmonės vadovai, kolegos, ilgamečiai darbuotojai – neįkainojama. Kai mes, technologai, susiduriame su iššūkiais, visuomet sulaukiame vadovų ir kolegų pagalbos. Komandinis darbas, manau, labai svarbi sėkmingo darbo dalis“, – kalbėjo pašnekovė.

Dažymas – apsauga nuo korozijos

Suprantama, kad ko nors dažymas buityje ir laivo – labai skirtingi dalykai. Norėdamas tvorą nusidažyti pasikonsultuoji, kokių dažų reikia, nusiperki, pasiimi teptuką ir dažai. O didelėse gamyklose viskas yra kitaip.

Gaunami užsakovo reikalavimai bei dažymo specifikacija, kurioje nurodoma, kokie dažai kokiai laivo ar konstrukcijos daliai bus naudojami, kokios bus galutinės spalvos ir t. t.

„Visas darbo procesas vyksta vadovaujantis standartais, specifikacijomis bei darbų suderinimais.

Estetinis vaizdas yra tik vyšnaitė ant torto arba ledkalnio viršūnė, nes tikroji dažymo paskirtis – apsauga nuo korozijos, kitaip tariant, nuo metalo rūdijimo.

Tinkamai paruoštas paviršius pailgina tiek laivų, tiek kitų konstrukcijų eksploatacijos laiką“, – sako I.Jucikė.

Itin svarbu, kad tinkamai būtų padengta povandeninė laivo dalis, nes tai daro įtaką ir laivo ekonomikai. Jeigu ji neapauga įvairiomis kriauklėmis, tai sumažina kuro sąnaudas, nes laivas gali lengviau judėti, jam reikia įveikti mažesnį pasipriešinimą.

Dažoma dviejose vietose

VLG įmonių grupė turi 4 dažymo kameras dviejose teritorijose Klaipėdoje. Jose dažomos laivų dalys, mega blokai ir įvairios konstrukcijos. Vakarų Baltijos laivų statyklos Pilies g. dažymo kameroje dažniausiai dažomi naujai statomų laivų blokai, kitaip sakant, didelių laivų dalys. Joje buvo dažomas ir naujasis keltas „Klaipėda“.

Pietinėje miesto dalyje, Minijos g. 180, įgyvendinami bendrovės „Vakarų laivų remontas“ ir kitų VLG grupės įmonių projektai. Čia remontuojami laivai lauke esančiuose plaukiojančiuose dokuose. Šiuo metu jų turimi trys, dviejuose iš jų gali būti remontuojami ir „Panamax“ tipo laivai.

Kai laivas pastatomas į doką, t. y. iškeliamas iš vandens, laivo korpusas ruošiamas dažymui: jis yra plaunamas ir dažniausiai smėliuojamas. Paprastai dažoma specialiais aparatais beorio išpurškimo būdu ir naudojantis keltuvais, nes laivo bortas aukštas – ranka nuo žemės nepasieksi.

Dažoma sluoksnis po sluoksnio. Tarp jų turi būti išlaikomas tam tikras laiko tarpas, kurio trukmė nurodoma dažymo specifikacijoje. Sluoksnių skaičius gali būti įvairus, tai priklauso nuo vykdomo projekto ir taip pat nurodoma specifikacijoje.

Spalvą ir dažus nurodo užsakovas

Kokios turėtų būti spalvos, sprendžia ne patys dažytojai. Pasak I.Jucikės, visos laivybos kompanijos turi savo spalvines gamas. Rengiant specifikaciją yra nurodoma, kad, pavyzdžiui, antstatas bus baltas, viršvandeninė dalis bus tokios ir tokios spalvos ir t. t.

Laivų remonto procese užsakovas sprendžia, kokio dažų gamintojo medžiagos bus naudojamos. Jie užsakomi per kitą VLG grupės įmonę ir atkeliauja iš įvairių šalių priklausomai nuo to, kur dažų gamintojai turi savo sandėlius.

Ką daro kokybės kontrolės technologas

Kokybės kontrolės technologas turi užtikrinti, kad kiekvienas darbų etapas vyktų sklandžiai ir būtų atliktas kokybiškai, t. y. privalo atlikti inspekciją, užfiksuoti pastabas ir jas perduoti gamybininkams. Kontrolė būtina siekiant išvengti defektų.

„Kokybės kontrolės technologai – žmonės, bendraujantys su užsakovais, projektų vadovais, nuo pat pradžių derinantys darbus, rengiantys darbų specifikacijas. Kai viskas suderinama ir tinka abiem pusėms, tik tada pradedami paviršiaus paruošimo ir dažymo darbai. Jeigu proceso metu užsakovas nori ką nors keisti ar atsiranda papildomų darbų, tai taip pat derinama su kokybės kontrolės technologu“, – savo darbo specifiką aiškino I. Jucikė, kuri, vaizdžiai tariant, yra dažymo darbų prižiūrėtoja.

Tenka gaudyti orą tarp lašų

– Kas jums sunkiausia šiame darbe?

– Pajuokausiu: tai, kad negaliu užsivilkti suknelių.

– O kuo jūs, kokybės kontrolės technologai, būnate apsirengę darbe?

– Mes privalome laikytis darbų saugos reikalavimų. Remonto / gamybos metu dokuose, cechuose vykdomi įvairūs darbai, tarp jų ir pavojingi, todėl turime būti saugiai apsirengę: dėvėti šalmą, akinius, avėti saugius batus, kojos ir rankos turi būti visiškai uždengti. Vilkime darbo drabužius.

Kalbant rimtai, sunkiausia mano darbe – gaudyti orą tarp lašų, kaip sako mano kolegos.

– Ką tai reiškia „gaudyti orą tarp lašų“?

– Kadangi darbai vyksta lauke, reikia gaudyti tinkamą orą, ypač žiemą, rudenį, mat negalima dažyti lietui lyjant. Dažymo darbai gali būti vykdomi tik esant nustatytoms oro parametrų reikšmėms. Paprastai tariant – esant geram orui.

Kitas dalykas, šiame darbe tenka bendrauti su užsakovais iš įvairių šalių. Kartais nelengva suderinti darbus ir priimti abiem pusėms priimtinus sprendimus, bet džiugu, kai galų gale pavyksta. Tikrai dar negaliu pasakyti, kad jau moku viską. Dar reikia mokytis ir mokytis.

– Koks projektas per tuos dvejus metus jums įsiminė labiausiai?

– Visai neseniai šiemet liepą baigėme keturis mėnesius trukusį žemsiurbės remontą. Ji buvo atplukdyta į gamyklą neveikianti ir čia buvo prikelta naujam gyvenimui. Šio projekto metu teko parengti apie 400 specifikacijų. Paprastai trumpiems laivų remontams rengiame vos kelias specifikacijas, o tai buvo labai ilgas ir sudėtingas procesas. Kolegos yra pasakoję, kad yra buvęs toks, kuris truko net 1,5 metų.

„Vakarų ekspreso“ nuotr./Žemsiurbės remontas. Tai didžiausias VLR projektas, įgyvendintas ne tik šiemet, bet ir per pastaruosius devynerius metus.
„Vakarų ekspreso“ nuotr./Žemsiurbės remontas. Tai didžiausias VLR projektas, įgyvendintas ne tik šiemet, bet ir per pastaruosius devynerius metus.

Vis dar atplaukia laivų, kurių dažymo sistemos man nematytos.

Dabar remontuojami ledo klasės laivai, kurių pati dažymo medžiaga ypatinga ir dažymo įranga kitokia, sudėtingesnė. Nenustoji stebėtis, kokios įvairios gali būti dažymo medžiagos, konstrukcijos, dažymo sistemos. Kartais vienoje konstrukcijoje būna daug sistemų, kai vienas rėmas dažomas keturiomis skirtingomis dažymo schemomis.

– Dar nepradėjote sapnuoti laivų?

– Ne, laivų dar nesapnuoju, bet rites sapnavau. Buvo įgyvendinamas nemažos apimties ričių projektas. Jų markiruotė buvo sudėtinga ir nebuvo taip aiškiai aprašyta, kiek norėtųsi. Reikėjo dėlioti užrašus ant tam tikrų konstrukcijų vietų. Tada sapnuodavau, kaip mes stengiamės tai daryti. Tiesa, sapnavau ir tą žemsiurbės projektą, bet ne patį laivą, o atskirus momentus

– Buvo jūsų darbe linksmų nutikimų?

– Yra tekę būti ir pačiai nudažytai. Vaikščiojome doke dažymo metu ir man kliuvo dažų. Parėjau kaip boružėlė taškuota juodais dažais. Esu ir paklydusi laive.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis