15min skaitytoja Eglė (vardas pakeistas) gegužės 11 d. rytą pasakoja į savo „TOPsport“ sąskaitą įsidėjusi keletą eurų ir nusprendusi pažaisti virtualiais lošimų automatais.
„Aš įsidėjau kelis eurus prasukti ant aparatų ir pradėjau laimėti dideles sumas. Aš nesustojau, žaidžiau toliau, kol devintą valandą išmetė pranešimą, kad atsirado gedimas, o žaidimas – ištrintas“, – pasakojo ji.
Tuomet Eglė pasirinkto kitą „TOPsport“ platformos žaidimą. Sėkmė lydėjo ir čia.
Moteris nusprendė dalį pinigų išsigryninti, tačiau pastebėjo, kad jos sąskaita užblokuota. Per žaidimo laiką ji sugebėjo minėtus kelis eurus paversti daugiau nei 100 tūkst. eurų.
Tokia istorija – toli gražu ne vienintelė. Ne mažiau nei 50 „TOPsport“ klientų pyksta negalintys atgauti jų sąskaitose gegužės 11 d. ryte užfiksuotų, tačiau dabar jau pradingusių tūkstančių eurų.
Kai kurių laimėjimai daug kuklesni nei Eglės, tačiau vis viena apčiuopiami. Štai Rimvydas (vardas pakeistas), į sąskaitą įsidėjęs 100 eurų, galiausiai laimėjo 3 tūkst. Nemažai žmonių, su 15min pasidalinusių savo sąskaitų nuotraukomis, jose gegužės 11 d. ryte turėjo keliolika ar keliasdešimt tūkstančių eurų, didžiuma šių pinigų laimėti būtent tuo metu.
Būta ir tikrai įspūdingų laimėjimų, viršijančių 100 tūkst. eurų. Didžiausias rezultatas, kurį 15min pateikė šios situacijos epicentre atsidūręs lošėjas – net 265 tūkst. eurų.
-
Azartinių lošimų ir loterijų pasaulis: kodėl ir kaip čia sukasi virš milijardo eurų
-
„Top Sport“ pelnas pernai augo 13 proc. iki 15 mln. eurų
-
Nelegaliuose žaidimuose kauniečio laimėti 422 tūkst. eurų atiteks valstybei
-
Apklausa: įsitraukti į nelegalius nuotolinius lošimus gyventojus skatina akcijos, nuolaidos, dovanos
Sprendžiant iš lošėjų pateiktų įrodymų, iš viso tą rytą galėjo būti išlošta ir vėliau užšaldyta arba panaikinta ne mažiau nei 1,5 mln. eurų. „TOPsport“ atstovai 15min nepatikslino, kokia suma šiuo atveju galėjo būti priskaičiuota jos klientams.
Nepatenkinti klientai netruko susivienyti, sukūrė bendrą kanalą socialiniame tinkle „Facebook“, kur dalinosi blokuotų laimėjimų nuotraukomis, naujausiomis žinomis ir pasiūlymais, ką daryti toliau. Visų jų pozicija vieninga – jie reikalauja grąžinti pinigus, kuriuos jiems sistema įskaitė į sąskaitas gegužės 11 d. ryte.
„Jie [„TOPsport“] bando tai pripažinti kaip kazino trikdį, sako, kad čia buvo gedimas ir kad mes neteisėtai laimėjome tuos pinigus. Esmė yra, kad juos laimėjome. Kai pralaimime, mums nieko panašaus nesako“, – kalbėdama su 15min piktinosi Eglė.
Grupės nariai neatmeta galimybės kreiptis į teisininkus.
Bendrovė: įvyko žmogiškoji klaida
Gegužės 12 d. vakare vartotojai iš bendrovės gavo pranešimus, kad priskaičiuotų pinigų jie neatgaus.
„TOPsport“ pranešime rašoma, kad nuo gegužės 11 d. vidurnakčio iki 8:55 ryto tinkamai neveikė virtualius žaidimus aptarnaujančios bendrovės programinė įranga, todėl visi įskaityti laimėjimai buvo nelegalūs. Iš viso ši klaida paveikė dešimt bendrovės vartotojų žaistų nuotolinių žaidimų, jų operatorė yra Bulgarijoje registruota įmonė „CT interactive“.
Vartotojai buvo informuoti, kad bus atstatytas tik jų pinigų likutis, sukauptas iki minėtos problemos. Vartotojai savo pokalbių kanale pradėjo dalintis ir sąskaitos likučių nuotraukomis, nemaža dalis pyko ne tik dėl nuskaičiuotų įspūdingų laimėjimų, tačiau ir dėl to, kad buvo sumažintas ir pats jų likutis, įneštas dar prieš minėtus žaidimus.
Bendrovės atstovai 15min teigė, kad gegužės 11 d. įvyko žmogiškoji klaida, lėmusi sistemos klaidą.
„Dalis klientų, žaidusių vieno lošimo įrenginio žaidimus, matė neteisingai atvaizduojamą balansą. Pažymime, kad bendrovė naudoja daugiau nei 30 skirtingų nuotolinio lošimo įrenginių (kuriuose – daugiau nei 1700 skirtingų lošimo automatų), tad tokio tipo incidentai dėl lošimų sistemos funkcionavimui užtikrinti naudojamų įvairių informacinių technologijų gedimų kartas nuo karto pasitaiko“, – rašoma bendrovės atsiųstame atsakyme.
„Pažymėtina, kad šis incidentas iš kitų išsiskyrė savo apimtimi ir intensyvumu, tačiau dėka greitos ir tikslios bendrovės informacinių technologijų veikimą prižiūrinčių specialistų reakcijos buvo suvaldytas“, – komentavo „TOPsport“ atstovai.
Dalis klientų, žaidusių vieno lošimo įrenginio žaidimus, matė neteisingai atvaizduojamą balansą.
Bendrovės atstovai pažymėjo, kad problema yra išspręsta, o klientų pinigai lošimų sąskaitose nėra užšaldyti.
„Problema išspręsta vadovaujantis bendrovės nuotolinio lošimo reglamentu. Apie įvykusį gedimą visi lošėjai, kurių paskyrų veikimas buvo apribotas, apie tokią situaciją (iš karto po to, kai buvo nustatytos gedimo priežastys ir rastas sprendimo būdas) buvo informuoti asmeniškai. Tokios situacijos anksčiau nesame turėję“, – rašoma laiške.
„TOPsport“ pridūrė, kad kiekvienas bendrovės klientas gali teikti atskirus paklausimus ar pretenzijas, į kurias bus atsakyta atskirai prieš tai išnagrinėjus kiekvieną tokį atskirą atvejį.
Į Lošimų priežiūros tarnybą keliauja skundai
Nepatenkinti klientai kreipėsi ir į Lošimų priežiūros tarnybą (LPT).
Kaip 15min informavo įstaigos Lošimo įrenginių tipų tvirtinimo ir registro skyriaus vedėja Živilė Laurinaitienė, LPT kreipėsi į „TOPsport“ su prašymu paaiškinti susidariusią situaciją.
Bendrovė nurodė, kad dėl nuotolinio lošimo įrenginio gedimo buvo neteisingai apskaičiuojami ir lošėjų paskyrose įskaitomi lošimo rezultatai. Bendrovė nurodė, kad sustabdė šio įrenginio eksploataciją.
„Pažymėtina, kad visi galimi laimėjimai yra nurodomi bendrovės nuotolinio lošimo reglamente, kuriame numatytos ir lošimų taisyklės. Lošėjas turi teisę į tokius laimėjimus, kurie yra nustatyti reglamente, su sąlyga, kad nuotolinio lošimo įrenginys veikė tinkamai“, - komentavo specialistė.
Ž.Laurinaitienės teigimu, nuotolinio lošimo įrenginių gedimo atvejai nėra dažni, tačiau tokių atvejų pasitaiko.
Priežiūros tarnyba vertins susidariusią situaciją, t. y. kas lėmė bendrovės sprendimą blokuoti lošėjų paskyras, ar lošėjų atžvilgiu priimti sprendimai atitiko bendrovės nuotolinio lošimo reglamente numatytą tokių sprendimų taikymo tvarką. „Taigi, šios situacijos sprendimas priklausys nuo aukščiau išvardintų aplinkybių“, - komentavo LPT atstovė.
Besipiktinantiems vartotojams LPT ketvirtadienį atsiuntė atsakymą, kuriame patvirtinama, kad jog „TOPsport“ juos informavo apie „įvykusį nuotolinio lošimo įrenginio gedimą, kuriuo lošiant buvo neteisingai apskaičiuojami ir lošėjų paskyrose įskaitomi lošimų rezultatai“.
Tarnyba savo pranešime taip pat išvardija reglamento, su kurio sąlygomis sutinka kiekvienas „TOPsport“ vartotojas, prisijungdamas prie tinklapio, punktus.
16 sutarties punktas sako, kad bendrovė gali vienašališkai užblokuoti lošėjo lošimų sąskaitą ir neleisti ja naudotis lošėjui, jeigu jai kyla įtarimų dėl nesąžiningo vartotojo elgesio. Paskutinis šio punkto papunktis teigia, kad taip „TOPsport“ galėtų pasielgti, jei „dėl lošėjo veiksmų kyla reali grėsmė bendrovės veiklai ir/ar bendrovė gali patirti nepagrįstų nuostolių ir/ar kitais teisės aktuose numatytais atvejais“.
Teisininkai: bendrovei reikėtų įrodyti gedimo faktą
15min kalbintas advokatų kontoros „Justicion“ partneris, azartinių lošimų teisėje besispecializuojantis advokatas Aleksandras Kovalevskis teigė, kad tikslų situacijos vertinimą būtų galima pateikti tik susipažinus su visais faktais.
Jis priminė, kad lošėjai, kuriems buvo užblokuotos sąskaitos, pirmiausiai turėtų su rašytinėmis pretenzijomis kreiptis į pačią lošimus organizavusią bendrovę. Tuo tarpu bendrovė turi pareigą lošėjams paaiškinti sąskaitų blokavimo motyvus. „Tuo atveju, jei bendrovės atsakymas vartotojų netenkintų, jie toliau dėl ginčo sprendimo turi teisę kreiptis į LPT“, – komentavo advokatas.
Pagal „TOPsport“ reglamentą, sąskaitos blokavimo motyvus vartotojams bendrovė turėtų pateikti per tris darbo dienas.
Anot advokato, jeigu bendrovė iš tiesų patyrė techninį gedimą, jiems pagal galiojančią tvarką tai reikėtų įrodyti objektyviais argumentais.
„Šiame teisiniame ginče neabejotinai būtų vertinama, ar lošėjų sąskaitos buvo užblokuotos pagrįstai, taip pat ar lošėjai sąžiningai ar visgi nesąžiningai laimėjo bendrovės organizuojamame nuotoliniame lošime. Šalindama savo atsakomybę bendrovė turėtų pateikti įrodymus, kurie patvirtintų nuotolinio lošimo įrenginio gedimo faktą. Jei tokių įrodymų nebūtų pateikta arba jie būtų nepakankami, tuomet lošėjai turėtų galimybę iš bendrovės reikalauti laimėtų sumų ir sąskaitų atblokavimo“, – aiškino A.Kovalevskis.
Kitas su 15min kalbėjęs advokatas Marius Rindinas, advokatų kontoros „SPC Legal“ partneris, teigė, kad panašioje situacijoje reikėtų atidžiai nagrinėti lošimų bendrovės reglamentus, kadangi pagal juos ji ir vykdo veiklą. Bendrovės su savo taikomais reglamentais privalo supažindinti lošėjus prieš jiems pradedant žaidimus.
„Situacijų būna įvairių ir dažniausiai bendrovės būna apsirašiusios pagrindus, kada jos gali nutraukti lošimus. Vienas iš dažnų atvejų yra kažkokios klaidos, pavyzdžiui, pasiūloje. Jeigu tai patenka po reglamentu, bendrovė gali neišmokėti ir anuliuoti laimėjimus. Dažnai tai būna ginčytinos situacijos, ar tai patenka, ar ne – prasideda reglamento aiškinimas, kaip jį reikia suprasti“, – sakė teisininkas.
Vis dėlto, jeigu reglamente tokių pagrindų nėra, lažybų bendrovė turi sumokėti išloštas sumas.
M.Rindinas pridūrė, kad kai kurie reglamentai gali būti parašyti abstrakčiai, be to, neįmanoma įtraukti kiekvieno atvejo. Su „TOPsport“ bendrovės reglamentu jis nebuvo susipažinęs, todėl nuo tikslesnių vertinimų susilaikė.
„Teismuose azartinių lošimų bylos yra gerokai retesnės. Teismų praktika sako taip – jeigu galime vadovautis reglamentu, yra tokia galimybė numatyta, tokį įvykį galima anuliuoti. Jei to nustatyta nėra, bendrovė turi mokėti“.
Teisininkas taip pat pastebėjo, kad tokiu atveju vadovaujamasi ne bendrosiomis vartotojų apsaugos nuostatomis – tvarką reglamentuoja specialus azartinių lošimų įstatymas.
„Reglamentuose negali būti aprašytos visos situacijos, ten dažniausiai nurodomi pavyzdiniai atvejai – pavyzdžiui, dėl bendrovės akivaizdžios klaidos. Tada pavardijama, kas laikoma tokia klaida. Turi būti nustatoma, ne kad įvyko tiesiog klaida, o kas tai per klaida, kodėl ji atsirado, ką ji lėmė ir ar galėjo lošėjas nustatyti, kad tai yra klaida“, – komentavo M.Rindinas.
Panašių atvejų jau yra buvę, tačiau mastas – išskirtinis
LPT praktikoje panašus atvejis fiksuotas ir anskčiau - tuomet sugedus vienos iš nuotolinius lošimus organizuojančių bendrovių apskaitos sistemai, lošėjams dėl programinės įrangos gedimo buvo įskaityti lošėjams nepriklausę laimėjimai.
„Tuomet Priežiūros tarnyba taip pat sulaukė didelio kiekio lošėjų skundų, kurie teigė laimėję. Atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad lošimų organizatoriaus interneto svetainėje įvykus programinės įrangos gedimui apskaitos sistemoje laimėjimai buvo įskaitomi dukart. Programinės įrangos klaida įvyko lošiant nuotolinio lošimo įrenginiais. Tuomet šiuos laimėjimus bendrovė turėjo anuliuoti, kadangi jie buvo įtakoti programinės įrangos gedimo“, - prisiminė LPT Lošimo įrenginių tipų tvirtinimo ir registro skyriaus vedėja Ž.Laurinaitienė.
Kai kuriais atvejais nepatenkinti lošėjai yra kreipęsi ir į teismą, prisiminė 15min kalbintas Lošėjų asociacijos vadovas Deividas Snapkauskas.
Jo nuomone, šiuo atveju „TOPsport“ ir kitos Lietuvoje veikiančios lošimus organizuojančios bendrovės vengia savo įsipareigojimų, kada jie tampa per dideli.
D.Snapkauskas pridūrė, kad po paskyrų blokavimo laimėjus dideles sumas, atsakymas apie gedimus yra standartinė lošimo bendrovių praktika.
„Yra ir prieš metus buvę panašių atvejų, žmonės yra iš karto ruošiami, kokį gaus atsakymą“, – kalbėjo jis.
Pašnekovas pridūrė, kad dažniausiai viskas tuo ir užsibaigia. „Teisinės paslaugos Lietuvoje yra nepigios ir viskas baigiasi tuo, kad žmonės neprieina, kad iki galo atstovautų savo interesus. Žmonės turi nebijoti ir eiti iki galo, nes kai dabar jų daug, tikėtina, baigtis būtų kitokia“, – spėjo D.Snapkauskas.
Pašnekovas prisiminė ir vieną atvejį, kai pati asociacija mėgino padėti vartotojui atgauti jam priskaičiuotus pinigus. Dar 2014 m. žaisdamas internetinius žaidimus vienas vartotojas „TOPsport“ platformoje laimėjo daugiau nei 70 tūkst. eurų, tačiau jo sąskaita buvo užblokuota. Ieškiniui atsidūrus teisme, bendrovė argumentavo, kad jų pačių platformoje esantis lošimas buvo nelegalus.
Bendrovė už tokią praktiką gavo 10 tūkst. eurų siekiančią baudą, bet vartotojas liko be savųjų 73 tūkst. eurų – teismas konstatavo, kad nelegaliame žaidime laimėti pinigai taip pat yra nelegalūs, todėl bendrovės klaidos pasekmes turi prisiimti ir žaidėjas.
D.Snapkauskas pridūrė, kad nors anksčiau būdavę panašių pavienių atvejų, jam iki šiol neteko matyti nei tokių didelių ginčytinų sumų, nei tokio nepatenkintų vartotojų masto.
Lošėjų asociacijos vadovas pabrėžė, kad palaiko nukentėjusių poziciją – anot jo, lošimų reklamose yra nurodomos didelės sumos, o žaidėjai būtent todėl ir lošia, nes tikisi jas laimėti.
„Bet kai dideles sumas kažkas iš tikro laimi, jiems pasako, kad sugedo aparatai“, – kalbėjo D.Snapkauskas.
