Tai tikrai ne baisiausia, ko tyčia ir netyčia pridaro vaikai. Iš rezonansinių atvejų – teisme pasibaigusi istorija apie prekybos centre vaiko išluptą skutimosi peiliuką, kurį jis kažkodėl sugalvojo įsmeigti į vaisius. Tėvams nieko nesakė, pats nesusižalojo, tačiau vaisių pirkti atėjusi klientė nukentėjo rimtai – susipjaustė pirštą ir dėl to turėjo daug pretenzijų prekybos centrui bei vaiko šeimai.
Bene didžiausią sumą smalsumas ir išmonė kainavo kito mažylio tėvams. Prieš Vėlines parduotuvėje ant palečių buvo pridėta žvakių, dirbtinių gėlių, kitų Vėlinėms skirtų daiktų. Vaikas rado degtukų ir uždegė vieną iš žvakių. Niekas to nepastebėjo, tačiau nuo žvakės netruko užsidegti kitos prekės. Išplitus ugniai, kilo didelis gaisras. Nukentėjo ir parduotuvė, kurią teko ilgesniam laikui uždaryti.
Jeigu tėvai vaikų neapdraudę civilinės atsakomybės draudimu ir pripažįstama, kad žala padaryta dėl jų kaltės, tenka atlyginti žalą nuketėjusiems, nes tėvai įstatymiškai atsakingi už savo mažamečius vaikus.
Pirmieji trys minėti atvejai įvyko prekybos erdvėse. Tačiau jos – tik penktoje vietoje pagal tai, kur fiksuojama daugiausiai vaikų pridarytų žalų, rodo draudimo bendrovės „If“ statistika ir teisininkės Neringos Savickaitės patirtis.
Tyčia ar netyčia?
Paklausta, kokie dažniausi draudžiamieji atvejai, kur ir kokių žalų tyčia ar netyčia pridaro vaikai, 15min pašnekovė pabrėžė, kad kartais labai sunku pasakyti, tyčia ar netyčia vaikas padarė žalą, todėl pagal teisinį reglamentavimą vaikų civilinis veiksnumas iki 14 metų amžiaus apribotas. Tai reiškia, kad net ir tyčia vaikui padarius žalą, ji draudžiama civilinės atsakomybės draudimu nuo atsitikimų, kuomet vaikų (suaugusių šeimos narių, gyvūnų) sukeltą žalą patiria trečioji šalis – kaimynai, draugai, nepažįstami žmonės, juridiniai asmenys.
Draudžiamuosius vaikų sukeltus įvykius teisininkė suskirstė pagal įvykių vietas.
TOP 1 – namai
Top draudžiamųjų įvykių vieta, kur vaikai pridaro daugiausia žalos, yra namai. Ne tik savi, žinoma. Tėveliai su vaikais keliauja pas draugus, kaimynus, giminaičius, kur, palikti žaisti ar nesužiūrėti vaikai pridaro nuostolių.
Namuose dažniausiai fiksuojami įvykiai su įrenginiais. Dažniausiai nuo vaikų kenčia mobilieji telefonai, televizoriai.
„Pastebime, kad vaikams nuolat iš rankų krenta daiktai, jeigu nukeliauja į svečius ir ką nors paima, kaip tyčia iš rankų iškrenta planšetės, telefonai. Nemažai įvykių turime, kai telefonus įmeta į klozetus. Mes neklausiame motyvų, bet galima numanyti, kad žaisdami pasiima pusbrolių, tetų, kitų suaugusiųjų telefonus ir, norėdami pasižiūrėti, kas bus, įmeta į vandenį. Telefonų visokiausių yra – ir labai prabangių, ir pigesnių. Vidutinė žala siekia 200-400 eurų“, – projektui „Laimė jaustis saugiai“ komentavo teisininkė.
Jeigu žmogus turi telefono, kaip įrenginio, draudimą, įvykus įvykiui, jis gali pasirinkti, ar savo turto draudimui pranešti apie sugadinimą, ar pranešti kaltininko draudimui.
Namuose vaikai laksto, tad užkliudo televizijos, garso techniką, kuri krisdama dūžta. Apgadinami muzikos instrumentai, sulaužomi stalai, sulankstomos akinių kojelės ir t.t.
TOP 2 – laiptinės
Žalų statistika leidžia spėti, kad šaltuoju metų laiku vaikai nemažai laiko leidžia laiptinėse.
„Pastebime, kad vaikams patinka piešti – ant įvairių paviršių, skirtingomis priemonėmis, tarp kurių ir aštrūs daiktai. Nuo jų kenčia laiptinių sienos, lifto durys, skyla, dūžta langai, lūžta bendro naudojimo suoleliai“, – atvejus vardijo N.Savickaitė.
Laiptinėse padarytos žalos – didesnės. Pvz., suraižytų naujų liftų durų nenudažysi, o lifto plokštės pakeitimas gali kainuoti tūkstančius eurų.
„Jeigu gyventojai pastebi, kokie vaikai išpaišo, subraižo laiptines, reiškia pretenzijas tėveliams ir prašo sutvarkyti. Jeigu jos neseniai remontuotos ar namas – naujas, nepakanka sienos dalies padažyti, paslepiant pažeidimus, tenka remontuoti net ir visą laiptinės aukštą, o tai daug kainuoja“, – sakė teisininkė.
Kartais žala palyginti nedidelė, bet sutrikdo laiptinės kaimynų gyvenimą. Pavyzdžiui, vaikai prikiša degtukų į lauko durų spyną ir gyventojai nebegali atsirakinti, grįžti namo, kol ji nebus pakeista.
Paklausta, ar tai irgi gali būti draudžiamasis įvykis, N.Savickaitė patarė atkreipti dėmesį, ne tik į tai, ar buvo sugadintas turtas. Svarbu, ar trečioji šalis pareiškė pretenziją dėl padarytos žalos.
„Šiuo konkrečiu atveju, jeigu reikėjo keisti bendro naudojimo patalpų spyną, vaikų civilinės atsakomybės draudimą turinčiai šeimai reikia pranešti savo draudimo bendrovei apie įvykį, kurio metu sugadintas bendro naudojimo ar trečiųjų asmenų turtas. Tačiau nukentėjusio asmens pretenzija yra būtina, be jos žala negali būti draudimo atlyginta“, – pakartojo teisininkė.
TOP 3 – kiemai
Kiemuose vaikai apgadina automobilius, žaisdami apipaišo ar aštriais daiktais subraižo automobilių dureles, kitas kėbulo dalis. „Tokiais atvejais žala – automobilio perdažymas, šlifavimas ir pan. Nors subraižymas – kaip ir sąmoningas vaiko kenkimas, civilinio draudimo atveju tokia žala yra atlyginama“, – atkreipė dėmesį „If” atstovė.
N.Savickaitė prisiminė įvykį, kai vaikas metė akmenį ir išdaužė draudėjo brolio automobilio priekinį stiklą.
„Daug atvejų pasitaiko su dviračiais – nesuvaldę jų vaikai trenkiasi į automobilius ar į kitus dviračius, juos apgadindami, sužalodami kitus vaikus. Tuomet jau suveikia ir neturtinės žalos atlyginimo institutas – jeigu pakenkta žmogaus sveikatai, jis gali reikšti pretenziją dėl patirto skausmo ar kitos neturtinės žalos atlyginimo, ne tik gydymo išlaidų ar sugadinto daikto“, – sakė teisininkė.
TOP 4 – mokyklos
Mokyklose taip pat nutinka įvairiausių draudžiamųjų įvykių. „Vaikai susipykę apsistumdo ir vieni kitiems padaro žalos – gali fiziškai nukentėti, patirdami įvairias traumas, nuo sumušimų iki sulaužytų kaulų. Pasitaiko nelaimių ir žaidžiant. Buvo atvejis, kai vaikai vienas kitą suko, laikydami už rankų, netyčia paleido, ir nukritęs vaikas nusiskėlė du dantis. Per konfliktus kenčia ir daiktai – suplėšomos ne tik kuprinės, bet ir batai.
„Ne visada vaikas atsakingas dėl konflikto ar kitos situacijos, kurioje padaroma žala. Pagal įstatymą vis dėlto mokykla prižiūri, kontroliuoja ir turi imtis visų veiksmų, kad nebūtų nukentėjusiųjų, nebūtų padaryta žala, tačiau atvejų vis tiek pasitaiko“, – patvirtino „If“ teisininkė.
TOP 5 – prekybos centrai
Parduotuvėse vaikai apipaišo, subraižo įrangą, apsauginius vartelius ir pan. „Turėjome įvykių, kai vaikai paima brangesnes prekes, bet jų neišlaiko, tad krisdamos jos susigadina, sudūžta, o parduotuvė reiškia reikalavimą tėvams atlyginti žalą. Įprastai parduotuvės neprašo atlyginti už sugadintas maisto ar gėrimų pakuotes, bet buvome gavę pretenziją, pavyzdžiui, dėl sudaužytos brangios dušo galvutės“, – prisiminė N.Savickaitė.
Paklausta, kaip vyksta žalos sureguliavimo procesas tokiu atveju, teisininkė sakė, kad gana paprastai: „Jeigu jūs vaiką ar visą šeimą apdraudėte civilinės atsakomybės draudimu, draudiką informuojate apie įvykį ir, jeigu prekybos centras reiškia pretenziją, arba persiunčiate ją draudikui, arba informuojate patį prekybos centrą, kad esate apsidraudę civilinės atsakomybės draudimu, tad su pretenzija reikia kreiptis į draudiką“.
Gavęs informaciją apie įvykį, draudikas paprašys papasakoti apie jo aplinkybes ir pats tiesiogiai bendraus su prekybos centru (automobilio, kito apgadinto turto savininku ir pan.), nukentėjusios šalies prašydamas pateikti žalą pagrindžiančius dokumentus, priklausomai nuo to, kas nukentėjo: vaizdo įrašus, remonto sąmatą, nukentėjusio turto įsigijimo sąskaitą ir pan.
„Surinkus dokumentus, priimamas sprendimas dėl draudimo išmokos“, – pridūrė N.Savickaitė.
Dažniausiai minimas civilinės atsakomybės draudimo vaikams pliusas be finansinės naudos, kad žalos tretiesiems asmenims aplinkybes ir dydį aiškinasi draudikas, o ne vaiko tėvai. Atvejais, kai dėl vaikų išdaigų ar neatsargumo nukenčia artimieji ar draugai, tai leidžia ramiau vertinti situaciją, nesusipykti.
N.Savickaitės duomenimis, dažniausiai civilinės atsakomybės draudimu draudžiami mažesni vaikai. Daugiausiai žalų padaro vaikai iki 8 metų amžiaus.
