Pastaraisiais metais sparčiai augusioms kapitalo rinkoms 2022-ieji kirto visu smarkumu. Populiariausių JAV akcijų indeksai nuostolius skaičiavo dviženkliais skaičiais – štai „S&P 500“ indekso vertė krito apie 18 proc., o „Nasdaq 100“ – net 32 proc.
Investuotojų asociacijos valdybos narė Sigita Pranckėnaitė įžvelgia ne vieną priežastį, kodėl 2022 metai buvo nuostolingi pasaulio akcijų rinkose – tam įtakos turėjo prasidėjęs karas Ukrainoje, išaugusios energetikos išteklių kainos, šuoliuojanti infliacija.
O viena svarbiausių priežasčių – pasaulio centrinių bankų sprendimas gana sparčiai kelti palūkanų normas.
Visgi skirtingose šalyse kapitalo rinkoms sekėsi nevienodai. Trys 15min kalbinti finansų analitikai sutarė, kad Baltijos akcijų birža visas praėjusių metų negandas atlaikė gana gerai, o lietuviškos bendrovės –geriausiai iš visų trijų šio regiono šalių.
Šiaulių banko Rinkų ir iždo departamento grupės vadovas Domas Klimavičius lygina, kad 2022 metais Baltijos indekso vertė krito apie 12 proc., o Vilniaus akcijų indeksas – tik 2 proc., kai per tą patį laikotarpį išsivysčiusio pasaulio rinkos koregavosi apie 18 proc., o besivystančio – 20 proc.
„Viena iš priežasčių – Baltijos biržų akcijų kainos nebuvo taip išsipūtusios, kaip daugelyje kitų biržų. Išsipūtimą labiausiai lėmė centrinių bankų pinigų politika „daug ir pigiai“, kuri Baltijos biržoms nelabai turėjo įtakos, nes nematėme reikšmingų apyvartos augimų“, – 15min komentavo D.Klimavičius.
SEB banko Finansų rinkų departamento analitikas Eduardas Petrulis įžvelgia ir dar vieną priežastį – panašią į tą, kodėl Europos šalių akcijų indeksai („Stoxx Europe 600“, smukęs beveik 13 proc.) nukrito mažiau negu JAV (apie 19,4 proc. smukimas).
Baltijos biržų akcijų kainos nebuvo taip išsipūtusios, kaip daugelyje kitų biržų.
„Santykinai didesnę jų dalį sudaro vertės, o ne augimo kategorijai priskiriamų bendrovių akcijos“, – 15min aiškino E.Petrulis.
