Didžiausias Lietuvos verslo darbdavys iš lyderio pozicijos per dešimtmetį nė nekrustelėjo. Pirmą vietą 2012 metais užėmusi „Maxima LT“ čia buvo ir 2022 metų pradžioje, nuo antroje vietoje atsidūrusios „Palink“, valdančios prekybos tinklą „Iki“, pagal darbuotojų skaičių atsiplėšusi dvigubai.
Vis dėlto vienas skirtumas, palyginti su 2012 metais, akivaizdus – darbuotojų skaičius šioje bendrovėje susitraukė net 24 proc. 2012 metais „Maxima LT“ įmonėje dirbo 15,2 tūkst. darbuotojų, o 2022 vasarį – tik 11,6 tūkst., rodo „Sodros“ duomenys.
Tačiau traukėsi ne tik „Maxima LT“. „Palink“ darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 7,1 iki 5,6 tūkst., ketvirtą vietą užėmusiame „Lietuvos pašte“ – nuo 6 iki 3,7 tūkst. Tai lėmė, kad įmonė iš trečios vietos smuktelėjo į ketvirtąją.
„Lietuvos geležinkeliai“, prieš dešimt metų užėmusi antrąją vietą ir turėjusi 10,6 tūkst. darbuotojų, jau 2017 metais buvo įdarbinusi tik 7,5 tūkst. žmonių. Vėliau įmonė atskyrė veiklas, tad 2022 metų sąrašo aštuntoje ir devintoje vietoje atitinkamai atsidūrė „Lietuvos geležinkelių“ įmonės „LTG Infra“ ir „LTG Cargo“, bet jau tik su 3 tūkst. nesiekiančiu darbuotojų skaičiumi.
Tiek „Lietuvos paštas“, tiek „Lietuvos geležinkelių“ grupės įmonės didžiausių darbdavių sąraše jau kitąmet kris dar žemiau, nes abi įmonės šiemet planuoja atleisti nemažą dalį darbuotojų.
Dėl kritusių krovinių iš Rytų rinkų, „Lietuvos geležinkelių“ įmonių grupė pranešė atleisianti apie 2 tūkst. darbuotojų. Jau birželį ši grupė išdalins darbuotojams pirmuosius atleidimo lapelius. Vilniaus regione LTG grupė atsisveikins su maždaug 1 tūkst. darbuotojų, Radviliškyje – apie 300, Klaipėdoje – apie 170, Kaune – apie 140.
„Lietuvos paštas“ šiemet atleis 600 darbuotojų.
Dar dviejų viešojo sektoriaus įmonių per dešimt metų iš viso neliko pirmajame didžiausių darbdavių sąraše. Iš aštuntos vietos „Vilniaus viešasis transportas“, turėjęs 2104 darbuotojus, smuktelėjo į 20-ą (1854 darbuotojai), uždaroma „Ignalinos atominė elektrinė“ iš 9-os (2042 darbuotojai) nukrito į 22-ą (1709).
Beje, šis sąrašas sudarytas tik iš įmonių, neįtraukiant į jį biudžetinių įstaigų, tokių kaip ligoninės ar universitetai.
Darbuotojus keičia savitarnos kasos
Priežasčių, kodėl didieji darbdaviai traukėsi, – ne viena. Personalo atrankos įmonės „Indigroup“ vadovas Karolis Blaževičius pastebi, kad po 2008–2009 metų krizės verslas pradėjo efektyvinti veiklą ir atidžiau peržiūrėti išlaidas. Pavyzdžiui, atsisakinėjo didžiulio būrio įmonėje įdarbintų valytojų ar apsaugos darbuotojų ir ėmė pirkti šias paslaugas iš specializuotų bendrovių.
Tai, kad perėjimas prie išorės partnerių siūlomų valymo ir saugos paslaugų gerokai sumažino darbuotojų skaičių, patvirtino ir „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.
Po 2008–2009 metų krizės verslas pradėjo efektyvinti veiklą ir atidžiau peržiūrėti išlaidas. Pavyzdžiui, ėmė pirkti valymo ir saugos paslaugas iš išorės partnerių.
Kita priežastis – pastarąjį dešimtmetį įmonėse vykstanti automatizacija.
„Nemažai įmonių – net tų, kurios nėra gamybinės, automatizuojasi, o tai mažina darbuotojų skaičių“, – 15min tvirtino K.Blaževičius.
Mažmeninės prekybos ekspertas Justas Gavėnas sutinka, kad ypač prekybos tinkluose pastarąjį dešimtmetį buvo ryškiai matomi efektyvinimo procesai – čia ne tik daugėjo savitarnos kasų, bet ir optimizuota sandėlių, logistikos veikla, liko mažiau rankinio darbo.
Didžiausių darbdavių TOP50 sąrašai 2012 metais ir 2022 metais – tik prenumeratoriams.
