Lietuvos įmonės, kur iki aukščiausių vadovų užkopė ir vyrai, ir moterys, o atlyginimų žirklės – mažiausios

Praėjusiais metais pirmą kartą skelbėme TOP100 Lietuvos įmonių, kuriose moterų lyderystė ryškiausia, sąrašą.

Moterų karjerai palankios įmonės yra sektinas pavyzdys, tačiau dar geriau – lygybė, tad šį kartą nusprendėme paieškoti įmonių, Lietuvoje išsiskiriančių lyčių lygybės požiūriu. Tokių, kur vidutinis vyrams ir vidutinis moterims mokamas atlyginimas beveik nesiskiria, o aukščiausio lygio pozicijose nedominuoja nė viena lytis – direktoriais ir valdybose nariais dirba ir vyrai, ir moterys.

Kaip atskleidė mūsų sudarytas įmonių reitingas, lyčių lygybės srityje gerai pasirodė ir holdinginės kompanijos, mokančius vienus didžiausių atlyginimų šalyje, ir nedidelės, regioninės gamybinės įmonės. Visgi šis sąrašas – ne neginčijamas įrodymas, kur lyčių lygybė jau pasiekta, o bandymas atskleisti, kurios įmonės eina teisinga linkme.

Moterų vadovių – 2,5 karto mažiau

Išrikiuoti šalies įmones lyčių lygybės požiūriu nėra lengva užduotis. Tad pirmiausia ėmėmės viešai prieinamų duomenų analizės – kiekvieną mėnesį „Sodra“ paskelbia visų šalies bendrovių mokamų atlyginimų vidurkius: tiek bendrai, tiek pagal lytis.

Pasirinkome visą kalendorinį mėnesį dirbančių darbuotojų atlyginimus ir daugiau nei 40 tūkst. įmonių duomenis išrikiavome pagal tai, kur skirtumas tarp vyrams ir moterims mokamų vidutinių atlyginimų yra mažiausias. Atsirinkome apie 300 į sąrašo viršų pakilusių įmonių.

Pagal šį kriterijų į pirmą vietą iškilo gamybinė įmonė „Metso Outotec Lithuania“, kur moterų ir vyrų atlyginimų vidurkio skirtumas – mažiau nei euras. „Sodros“ duomenimis, paprastai Lietuvoje šis skirtumas kur kas ryškesnis: 2022 metų lapkritį visą mėnesį dirbusių moterų pajamos vidutiniškai siekė 1697 eurus neatskaičius mokesčių, kai vyrų pajamos – 1927 eurų.

Įmonės nuotr./Metso Outotec Lithuania

„2022 metais gavome „Lygiaverčio atlygio“ apdovanojimą, kas reiškia, kad tikrai mokame lygiaverčius atlyginimus“, – 15min patvirtino bendrovės personalo vadovė Jolanta Švedienė.

Pasak jos, vyrų, kurie įmonėje sudaro 69 proc., daugiausia dirba gamyboje – tai gamybos operatoriai, koordinatoriai, sandėlio, kokybės darbuotojai, laborantai. Moterys, kurių yra 21 proc., dirba gamybos, kokybės operatorėmis ir panašiose pareigose, taip pat administracijoje. Be to, iš viso įmonė turi 8 padalinių vadovų komandą, kurioje yra 5 moterys ir 3 vyrai.

„Metso Outotec Lithuania“ įmonė, kur moterų ir vyrų atlyginimų vidurkio skirtumas – mažiau nei euras.

Tarp lyderių pagal šį kriterijų atsidūrė ir „Kauno planas“ (atlyginimai skyrėsi euru), „Somlita“ (4 eurais).

Nors mažiausias vidutinių atlyginimų skirtumas tarp vyrų ir moterų yra svarbus kriterijus, to nepakanka norint įvertinti, ar įmonė išsiskiria iš kitų šalies bendrovių pagal lyčių lygybę. Juo labiau kad „Sodra“ pateikia tik bendrą vidutinį darbo užmokestį įmonėje ir neišrikiuoja jo pagal vienodas pareigybes.

O be atlyginimų žirklių, tarp vyrų ir moterų Lietuvoje egzistuoja dar viena problema. Kaip parodė 2022 metais „Scorify“ atlikta analizė, moterų vadovių Lietuvoje – 2,5 karto mažiau negu vyrų. 34 tūkstančiams Lietuvos įmonių vadovauja moterys, o daugiau nei 84 tūkstančiams – vyrai. Tuo tarpu tarp visų valdybos narių moterų taip pat mažuma – tik 36 proc.

Dėl šios priežasties, siekdami susidaryti platesnį vaizdą, įvedėme dar tris kriterijus – lyčių balansas aukščiausiose pareigose, bent viena pozicija moterims ir įmonės, mokančios didžiausius atlyginimus.

Sąrašo lyderei vadovaujanti direktorė: „Kažkada buvau retenybė“

Į pirmąją sąrašo vietą pateko 26 darbuotojus turinti lietuviško kapitalo holdingo įmonė „Klaipėdos terminalo grupė“, kur keturių mėnesių atlyginimų vidurkis tarp vyrų ir moterų siekia apie 90 eurų moterų naudai, įmonei vadovauja generalinė direktorė, o valdyboje dirba abiejų lyčių atstovai.

„Klaipėdos terminalo grupės“ generalinė direktorė Ramunė Venslauskienė 15min tvirtino, kad įmonėje dirba daugiau moterų, tačiau vadovaujamose pozicijose lyčių balansas panašus – kaip ir atlyginimuose.

„Statistika nemeluoja, nors kartais kokį mėnesį galima įžiūrėti skirtumų, mūsų principai, filosofija, kad mes dirbame pagal specialybę, o ne pagal lytį“, – teigė R.Venslauskienė.

Bendrovės nuotr./Klaipėdos terminalo grupės direktorė Ramunė Venslauskienė

Vadovės nuomone, lyčių nelygybė darbo rinkoje mažėja, nes ir visuomenė žiūri atviriau, ir moterys vis dažniau įrodo savo vertę, tačiau daug kas priklauso ir nuo sektoriaus.

„Logistikoje ir jūriniame sektoriuje nelygybė akivaizdi. Kita vertus, kažkada buvau retenybė, tačiau dabar jau daugiau matosi moterų vadovių“, – pastebi R.Venslauskienė.

Kita vertus, kažkada buvau retenybė, tačiau dabar jau daugiau matosi moterų vadovių.

Atlyginimų žirklės – keli procentai

Antroje sąrašo vietoje atsidūrė dar viena holdinginė įmonė „SBA Grupė“, turinti 30 darbuotojų, ir kartais patenkanti į didžiausius atlyginimus šalyje mokančių įmonių sąrašą.

„SBA Grupės“ Organizacinio vystymo direktorė Jelena Grišina 15min pasakojo, kad bendrovėje dirba 14 moterų ir 17 vyrų.

„Įmonė yra valdančioji, o tai lemia pačią jos organizacinę struktūrą. Turime nemažai padalinio arba funkcijos vadovų. Vadovaujančias pareigas užima 50 proc. iš visų dirbančių moterų, vyrų vadovų yra 10“, – aiškino J.Grišina. Ji tvirtino, kad aukščiausio lygio vadovaujančias pozicijas nemažai moterų užima ir kitose grupei priklausančiose įmonėse.

SBA nuotr./Jelena Grišina

Trečioje vietoje – 67 darbuotojus įdarbinęs švedų bankui „Swedbank“ priklausantis „Swedbank Robur fonder“ Lietuvos filialas, kurio pagrindinė veikla yra teikti fondų ir portfelių turto administravimo paslaugas motininei kompanijai.

Vadovaujančias pareigas užima 50 proc. iš visų dirbančių moterų.

Lietuvos filialo vadovas Giedrius Košys 15min pasakojo, kad įmonėje dirba apie 60 proc. moterų ir 40 proc. vyrų, o vadovaujančias pareigas užimančių moterų yra 2 kartus daugiau nei vyrų. Labai panašus pasiskirstymas ir specialistų pozicijose – moterys užima santykinai didesnę dalį darbuotojų tarp aukštesnio lygio specialistų.

„Mūsų manymu, „Sodros“ pateikiami duomenys realiai atspindi esamą situaciją įmonėje, t. y. atlyginimai, mokami moterims ir vyrams, labai panašūs. Sakytume, kad tarp darbuotojų, dirbančių visu etatu, moterų atlyginimai nežymiai didesni“, – komentavo G.Košys.

Vienose pozicijose turime atlyginimų žirkles apie 5 proc. vyrų naudai, kitose moterų atlygis viršija taip pat nežymiai.

Pasak jo, vertinant to paties lygio pozicijų atlyginimus per lyčių prizmę – vaizdas panašus.

„Vienose pozicijose turime atlyginimų žirkles apie 5 proc. vyrų naudai, kitose moterų atlygis viršija taip pat nežymiai. Manome, kad šie skirtumai susiklostę natūraliai, labiau atrankų metu, kai kiekvienas kandidatas yra vertinamas individualiai“, – teigė G.Košys.

Visų trijų pirmąsias pozicijas sąraše užėmusių įmonių vadovai pabrėžė, kad įmonėje kiekviena pozicija, priklausomai nuo užduočių sudėtingumo, turi savo atlygio rėžius, kuriais įmonės ir vadovaujasi.

Atsiduria ir gamybininkai, ir vaistinė

Tarp kitų sąrašo bendrovių – prekybininkai, gamybininkai ir kitų sektorių atstovai: vieni į šį reitingą papuolė dėl mažų atlyginimų skirtumų, kiti – dėl lyčių balanso aukščiausio lygio pareigose.

Ketvirtoje pagal lyčių lygybę pirmaujančių įmonių vietoje – farmacinė bendrovė „Astrazeneca Lietuva“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„AstraZeneca“ vakcina

Į sąrašą patenka ir nemažai gamybinių bendrovių, kur atlyginimo vidurkis tarp vyrų ir moterų yra nedidelis. Jau beveik 30 metų veikianti Alytaus bendrovė „Stalių gaminiai“, užsiimanti medinių langų ir durų gamyba, atsidūrė penktoje vietoje.

Įmonės finansų direktorė Vilma Žvaliauskaitė15min teigė, kad šioje įmonėje dauguma darbuotojų yra vyrai – 81 iš 121. Jos teigimu, vyrų ir moterų atlyginimai panašūs, nors ceche dirbantys staklininkai uždirba apie porą šimtų eurų daugiau nei kiti darbininkai. Tiesa, ilgametė darbuotoja pamena, kad anksčiau žirklės tarp moterų ir vyrų atlyginimų buvo didesnės.

„Iš pradžių situacija dėl atlyginimų buvo blogesnė, bet iš lėto ėjome to link ir išėjo natūraliai – pakeitėme darbo apmokėjimo sistemą, paskirstome vienodai premijinį fondą“, – pasakojo V.Žvaliauskaitė.

Sąraše – ir „Norfos vaistinė“, kurioje dirba 89 proc. moterų ir 11 proc. vyrų.

„Tiek vyrai, tiek moterys dažniausiai dirba vaistininko arba vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) pareigose. „Norfos vaistinėje“ atlyginimai tarp vyrų ir moterų tikrai nesiskiria – turime aiškią atlygio sistemą, kurioje pareigybių atlyginimai neskirstomi pagal lytį“, – 15min teigė įmonės direktorius Audrius Pocevičius.

Pakeisti situaciją prireiks 60 metų

Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo profesorė, viena iš asociacijos „Lyderė“ steigėjų bei valdybos narė Jelena Stankevičienė mano, kad moterų ir vyrų atlygio skirtumas išlieka aktualia problema.

„Įsivaizduokime moterų ir vyrų atlygio skirtumą matuojantį laikrodį. Jeigu moterys ir vyrai dirba vienodai nuo 9.00 iki 17.00 val., tai moterims atlyginimas būtų mokamas tik iki 16 val. 01 min., o vyrams visą darbo dieną“, – 15min komentavo profesorė.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Jelena Stankevičienė

Pasak jos, remiantis 2022 m. Pasauline lyčių skirtumo ataskaita, Europoje vidutinis vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas sudaro 13 proc., tačiau ekspertų nuomone, ES dar prireiks mažiausiai 60 metų, kad būtų pasiektas lyčių atlygio balansas.

O neigiamas pasekmes jaučia tiek šalies ekonomika, tiek ir atskirai kiekviena moteris. J.Stankevičienės teigimu, EBPO apskaičiavusi, kad vidutiniškai 50 proc. sumažinus lyčių skirtumą dalyvaujant darbo rinkoje, bendrasis vidaus produktas iki 2030 m. padidėtų maždaug 6 proc., o vėliau augtų dar 6 proc. (iš viso 12 proc.).

„Moterys, uždirbdamos mažiau, turi mažiau lėšų taupyti ir investuoti, tai pablogina jų ekonominę situaciją senatvėje. Remiantis statistikos duomenimis, Lietuvoje moterų vidutinė valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija yra 20 proc. mažesnė negu vyrų, o remiantis 2019 m. pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenimis, pensininkių moterų skurdo rizikos lygis siekė 38,8 proc., kai tuo tarpu pensininkų vyrų – 17,7 proc.“, – kad atlyginimo žirklės atsiliepia visais gyvenimo etapais atkreipia dėmesį mokslininkė.

Ji priduria, kad vienas didžiausių atlygio atotrūkių stebimas informacijos ir ryšių veikloje – 52 proc. 2022 metais. Sveikatos priežiūros srityje, kur daugumą darbuotojų sudaro moterys, atotrūkis siekia 43 proc. ir nemažėja.

Tad, kodėl moterys uždirba mažiau?

Priežasčių, kodėl laikai keičiasi, o moterys vis dar uždirba mažiau nei vyrai, ne viena.

Pasak J.Stankevičienės, vyrai dažniausiai dirba geriau apmokamuose sektoriuose, pavyzdžiui, informacinių technologijų, o moterys koncentruojasi mažai apmokamuose sektoriuose, pavyzdžiui, socialinės rūpybos, sveikatos priežiūros ir švietimo.

Personalo valdymo profesionalų asociacijos (PVPA) vadovė Aušra Bytautienė atkreipia dėmesį, kad vyrai vis dar dažniau nei moterys siekia ir karjeros.

„Šią situaciją po truputį keičia organizacijos, skatinančios moteris rinktis technologines profesijas ir organizuojančios joms persikvalifikavimo mokymus. Bet kad ateityje situacija gerokai pasikeistų, reikia jau ankstyvame amžiuje skatinti mergaites domėtis tiksliaisiais mokslais ir technologijomis“, – mano A.Bytautienė.

Asmeninio archyvo nuotr./Aušra Bytautienė

Antra priežastis, kurią mini visi pašnekovai – moterys ant savo pečių vis dar velka didžiąją namų ruošos, mažų vaikų ir senų tėvų priežiūros naštą. Pasak J.Stankevičienės, neproporcingai daug laiko skirdamos šeimai ir namams, moterys ir vengia prisiimti daugiau atsakomybių darbe, mažiau laiko skiria savo karjerai.

Dar viena priežastis, lemianti moterų ir vyrų atlygio skirtumus – motinystės atostogos. J.Stankevičienė primena, kad mokslininkai šį reiškinį vadina „motinystės bausmė“, nes moters pajamos sumažėja po pirmo vaiko gimimo ir auga lėčiau palyginus su vyrais, turinčiais vaikų, ir moterimis, neturinčiomis vaikų.

„Šis skirtumas dar labiau ryškėja gimus antram vaikui ir statistiškai moterų atlygis jau nebepaveja vyrų“, – atkreipia dėmesį profesorė.

Tiesa, A.Bytautienė pastebi, kad dabar jau daug organizacijų suvokia šią problemą ir su ja nuosekliai dirba, susidėliodamos tvarkas ir saugiklius, kad sugrįžusiai į darbą moteriai atlyginimas būtų tinkamai peržiūrėtas.

O paskutinė priežastis, kurią mini visi ekspertai – moterys kuklesnės ir neretai paprašo mažesnio atlygio nei į tą pačią poziciją kandidatuojantis vyras.

Tiesa, A.Bytautienė pastebi, kad šioje vietoje situaciją į teigiamą pusę taiso galiojantis reikalavimas darbo skelbimuose nurodyti siūlomą atlygį. Be to, nemažai organizacijų turi nusistačiusios aiškius atlygio rėžius pozicijoms.

„Ką mes pastebime iš savo tiesioginės veiklos, tai kai kuriais atvejais moterims kiek trūksta pasitikėjimo savimi, ambicijų, sveiko „naglumo“, jos kiek nuolaidesnės derybose dėl atlygio.

Jau beveik anekdotinė situacija, bet gana dažnas atvejis, kai vyras atitinka 6–7 reikalavimus iš 10-ties ir jis laiko save puikiai tinkamu kandidatu. Tuo tarpu moteris, atitikdama 8–9 reikalavimus iš 10, laiko save nevisiškai tinkama“, – apibendrina vadovų atrankos bendrovės „AIMS Lietuva“ vadovaujantis partneris Šarūnas Dyburis.