„Tripla“ kvartalą Helsinkyje šiuo metu stato apie 900 žmonių. 700 jų dirba statybose, likę darbuotojai – administratoriai, dizaineriai, inžinieriai ir t.t.
Suomiai susiduria su lietuvių verslui skaudžiai pažįstama problema – čia labai trūksta darbuotojų. Bedarbiai neturi reikalingų įgūdžių ir žinių, o tinkami specialistai gyvena toli nuo Helsinkio, ir atsivilioti į sostinę kompanijoms jų nepavyksta.
Tačiau darbo sąlygos Suomijoje patinka užsieniečiams – ypač estams, latviams, lietuviams, kurie sudaro nemažą dalį darbo jėgos.
Uždirba tiek, kiek ir suomiai
„Mes čia turime 30 tautybių žmonių“, – Helsinkyje žurnalistams sakė Pauli Neuvonenas, YIT atstovas, šiuo metu daug dėmesio skiriantis „Tripla“ projektui.
Statybose šiuo metu dirba apie 900 žmonių. 30–40 proc. jų suomiai, nemažai ir kaimynų estų – taip pat apie 30 proc. Likę darbuotojai atvyko iš pačių įvairiausių valstybių, sako, kad čia dirbo net grupė iš Ispanijos. Tačiau dažniausiai projekte galima sutikti latvių ar lietuvių.
P.Neuvonenas pasakojo, kad darbuotojų rasti yra labai sunku. Nors bedarbių Suomijoje nėra mažai (šiemet prognozuojamas nedarbas – 8,6 proc.), tačiau jie neturi reikalingų įgūdžių ir žinių, todėl laisvų darbo vietų užimti negali.
Tuo metu bendrovėms tinkami specialistai gyvena Suomijos provincijose, ir dėl įvairių priežasčių, tarkime, brangaus pragyvenimo Helsinkyje, kraustytis čia nenori.
Todėl suomiai samdo nemažai užsieniečių. Jie, kaip aiškino YIT atstovas, nėra pigesnė darbo jėga, mat Suomijoje ir užsieniečiui yra privaloma mokėti bent minimalią algą, kuri siekia 12 eurų per valandą.
„Geri specialistai uždirba daugiau“, – pasakojo P.Neuvonenas.
„Nulio energijos“ prekybos centras
„Tripla“ penkių aukštų prekybos centrą suomiai atidarys po dvejų metų. Jo kaina – net 600 mln. eurų (visas kvartalas kainuoja apie 1,1 mlrd. eurų). Investicijos – neįprastai didelės, mat vystytojai turi ambiciją būti „nulio energijos“ prekybos centru – maksimaliai taupyti energiją, reikalingą apšvietimui, šildymui, vėdinimui ir pan.
Be YIT, kuri ir stato kvartalą, daug į jį investavo Suomijos pensijų fondas „Etera“, draudimo kompanija „Fennia“, taip pat grupė „Onvest“. Iš Europos Sąjungos projektui pavyko gauti 130 mln. eurų.
„Tripla“ vystytojai pasakojo, kad energiją taupančios technologijos išaugino projekto kainą. Tiesa, ne tiek daug, kiek galėtume spėti – apie 5 proc. Vis tik, aiškino jie, be paramos projekto atsipirkimas būtų daug ilgesnis, ir todėl veikiausiai statyboms būtų pasirinkę paprastesnes medžiagas.
„Tripla“ kvartalas pats nei šilumos, nei elektros negamins – naudosis centriniu šildymu ir elektra. Tačiau energijos turėtų suvartoti gerokai mažiau, mat statyboms bus panaudoti geresni šilumą taupantys langai, instaliuotos vėdinimo, apšvietimo „pagal poreikį“ sistemos.
Į klausimą, kiek energijos pavyks sutaupyti, projekto vystytojai iškart atsakyti negalėjo, tik aiškino, kad tokius skaičiavimus turi.
Nuo 8 tūkst. eurų už kvadratą
Statybų aikštelė „Triploje“ yra tikrai didelė. Čia bus ne tik prekybos centras, bet ir biurų bei gyvenamųjų namų. Trečiadienio rytą prasidėjo butų rezervacija. Kvadratinis metras čia kainuos mažiausiai 7,5–8 tūkst. eurų.
Pirmiausia „Triploje“ bus atidarytas prekybos centras, o pirmieji gyventojai namuose turėtų įsikurti tik 2020 metais.
Didžioji dalis būsimo prekybos centro patalpų jau yra išnuomotos. „Lidl“, H&M, „Hesburger“, „Pizza Hut“, „Lindex“, „Vero moda“ – tik kelios iš daugelio penkių aukštų prekybos centre įsikursiančių įmonių.
Palikta vietos ir metro linijai, kuri per šią vietovę eiti turėtų po 20 metų.
ES pinigų įsisavinimo lyderė
Suomija Europoje yra viena lyderių pagal Europos Sąjungos pinigų įsisavinimą. 2014–2020 metais Suomija įsisavins beveik 4 mlrd. eurų.
Vertinant pagal ES paramos ir biudžeto santykį, Suomija yra šeštoje vietoje. Lietuviai pagal šį rodiklį – 8, o lyderė yra Estija, kaimyninė Latvija užima 7 vietą.
Įdomu, kad viena skurdžiausių Europos Sąjungos valstybių – Rumunija – pagal šį rodiklį yra viena paskutiniųjų bloke. 15min šaltinis Briuselyje spėliojo, kad rumunai veikiausiai dar nėra taip gerai perpratę ES pinigų įsisavinimo procedūrų, ir todėl investicijos vyksta lėčiau nei, pavyzdžiui, Suomijoje.Tiesa, Rumunija jau nebėra Europos Sąjungos naujokė – prie bloko valstybė prisijungė 2007 metais.
15min žurnalistės kelionę į Helsinkį apmokėjo Europos Komisija. Straipsnio turiniui tai jokios įtakos neturi.
