Darbuotojus iš trečiųjų šalių lengviau įdarbinti siekiama jau nuo 2023 metų

Antradienį Trišalėje taryboje pristatyti techniniai palengvinimai, leisiantys lengviau įdarbinti darbuotojus iš trečiųjų šalių. Prognozuojama, kad pirmieji pokyčiai gali būti įgyventi jau 2023 m. Nors daugelis pasiūlymų galiotų aukštos kvalifikacijos darbuotojams, šiek tiek gerų žinių sulauktų ir likę imigrantai.
Statybininkai
Statybininkai / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Antradienio posėdyje buvo pristatytas pluoštas Verslo tarybos įvertintų pakeitimų, kurie leistų palengvinti trečiųjų šalių užsienio piliečių įdarbinimo Lietuvoje procesus.

Verslo taryboje, kurioje dalyvauja verslo ir Vyriausybės atstovai, buvo pateikti 27 siūlymai. Vyriausybės atstovai pritarė 13-kai iš jų. Dar keturiems pritariama iš dalies, nepritariama – aštuoniems. Dviejuose buvo netinkamai interpretuotos teisės aktų nuostatos.

Šiuos pasiūlymus antradienį Trišalėje taryboje pristatęs Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras Vytautas Šilinskas kalbėjo, kad aukštus atlyginimus gaunantys užsieniečiai, kuriems ir skirti daugelis pasiūlymų, Lietuvos darbo rinkai pavojaus nekelia.

„Kokias mes rizikas matome, kad jeigu mes leisime atsivežti pigią darbo jėgą, lietuviai išvažiuos ir galiausiai mes neturėsim daugiau darbuotojų. Ką mes ir turėjome ilgą laiką“, – sakė jis.

Anot jo, ministerija iš principo palaiko kuo mažiau biurokratinių kliūčių aukštos kvalifikacijos darbuotojams iš užsienio.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

„Principiniame lygmenyje, jeigu atvažiuoja aukštos kvalifikacijos darbuotojai, kuriems mokami aukšti atlyginimai, tai jau rodo, kad to darbuotojo trūksta“, – teigė V.Šilinskas, pridurdamas, kad ministerija palaiko ir siūlymus procesus kuo labiau skaitmenizuoti ir palengvinti.

Siūlytus pakeitimus posėdyje pristačiusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Strateginių kompetencijų grupės patarėja Agnė Kavaliauskienė sakė, kad jie buvo susiję su aukštos kvalifikacijos specialistais, e.paslaugų keitimu, administracinės naštos mažinimo, žemos ir vidutinės kvalifikacijos specialistų pritraukimo ir įdarbinimo tvarka.

Ji pridūrė, kad visais atvejais, išskyrus žemos ir vidutinės kvalifikacijos darbuotojų klausimus, Verslo taryboje kilo mažiausiai diskusijų ir iš esmės daugumai šių siūlymų pritarta ekspertiniame ir politiniame lygmenyje.

„Tuos aspektus, kuriems buvo nepritarta, siūloma grąžinti į politinį ir ekspertinį lygmenį tolesnėms diskusijoms, analizuojant tam tikrus galimus sprendimus ir alternatyvas“, – sakė ji.

Taryboje buvo nepritarta pakeitimui, leisiančiam žemesnės kvalifikacijos asmenims atsivežti į Lietuvą šeimos narius, neišlaukus dvejų metų periodo.

Taip pat buvo nepritarta siūlymui sudaryti išskirtines sąlygas IT specialistams atvykti ir dirbti Lietuvoje, nereikalaujant kvalifikacijos dokumentų, jei jie turi bent vienerių metų patirtį IT srityje.

Verslo taryboje buvo siūloma išplėsti G7 šalių sąrašą, į kurį įeina tokios trečiosios šalys kaip JAV, Pietų korėja, Naujoji Zelandija, Australija, Jungtinė Karalystė ir kitos. Šių šalių gyventojai į Lietuvą gali atvykti dirbti kur kas lengvesnėmis sąlygomis, nei kiti trečiųjų šalių gyventojai. Buvo siūloma šį sąrašą išplėsti Vidurinės Azijos šalimis, tokiomis kaip Kazachstanas, Tadžikistanas ir kitos.

Nors jis atmestas, prie šios diskusijos dar gali būti grįžtama. Be to, Vidurinės Azijos šalių piliečiai gali tikėtis bent jau vizų gavimo termino sutrumpinimo.

Nepritarta ir gyventojų pajamų mokesčio mažinimui virš „Sodros“ lubų, siekiant pritraukti talentus. Be to, atmestas ir siūlymas nereikalauti gyvenamosios vietos registravimo sezoniniams darbuotojams.

Profsąjungos piktinosi ignoravimu

Posėdyje kalbėjusi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė priekaištavo, kad į Verslo tarybos formatą nebuvo įtrauktos profesinės sąjungos, todėl prie šių pasiūlymų jos negalėjo prisidėti.

Ji pritarė dėl procesų palengvinimui aukštos kvalifikacijos darbuotojams, tačiau priekaištavo, kad kalbant apie likusią darbo jėgos dalį, per anksti žvalgomasi į užsienį, užuot išnaudojus darbo neturinčius Lietuvos gyventojus.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Inga Ruginienė
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Inga Ruginienė

„Kas liečia migraciją, mūsų pozicija labai aiški – jei kalbame apie aukštos kvalifikacijos darbuotojus <...>, tokiems darbuotojams turime sudaryti sąlygas atvažiuoti, dirbti ir kurti pridėtinę vertę. Jei kalbame apie kitus darbuotojus, mums reikėtų pagalvoti kaip įtraukti čia esančius žmones“, – kalbėjo Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė.

Jai pritarė ir Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovas Ričardas Garuolis, kuris piktinosi, kad šie pakeitimai pirmiausia buvo svarstomi dvišaliame formate.

Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis baiminosi, kad didėjant imigrantų srautui – tiek žemos kvalifikacijos, tiek aukštos kvalifikacijos – atlyginimai bus dempinguojami. „Man nerimą kelia 177 tūkst. bedarbių [Lietuvoje] – ar jie yra beviltiški ir ką su jais daryti. Ar darome kokias nors priemones sudaryti galimybes saviems žmonėms?“, – klausė jis.

Replikuodamas į šį aspektą V.Šilinskas teigė, kad ministerija taip pat mato pavojus dėl to, kad žemos kvalifikacijos darbuotojai galėtų turėti neigiamos įtakos atlyginimų augimui, tačiau pridūrė matantis priešingą aukštos kvalifikacijos darbuotojų indėlį. Pasak V.Šilinsko, tokie darbuotojai sprendžia nedarbo problemas, kadangi jie gali daugiau vartoti, taip sukurdami papildomas darbo vietas.

Viceministras pabrėžė, kad dauguma Verslo tarybos patvirtintų pasiūlymų yra skirti aukštos kvalifikacijos darbuotojams.

Pokyčiai galėtų prasidėti anksčiausiai 2023 m.

Dauguma siūlomų nuostatų būtų įgyvendinami per Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (UTPĮ) pakeitimus.

Kartu su įstatyminės bazės keitimu, tektų pritaikyti ir skaitmeninę infrastruktūrą, skirti papildomas lėšas ir žmogiškuosius išteklius, todėl tokie siūlymai, jeigu jiems būtų pritarta, įsigaliotų ne anksčiau 2023 m.

„Institucijos turi susėsti ir suremti pečius, ypatingai smarkiai padirbėti dėl to, kad UTPĮ keitimo terminas nuo anksčiau planuoto ir Vyriausybės priemonių plane nurodyto yra perkeltas iš 2022 IV ketvirčio į II ketvirtį. Šis projektas turėtų būti teikiamas Seimui jau pavasario sesijai“, – kalbėjo A.Kavaliauskienė.

Anksčiau Vyriausybės priemonių plane buvo nustatyta, kad UTPĮ keitimas bus susijęs tik su aukštos kvalifikacijos asmenų pritraukimu, tačiau dabar, galvojant apie kvalifikacijos reikalavimų supaprastinimą, potencialių darbuotojų, kuriuos paliestų šis įstatymas, apimtis padidėtų.

Anot A.Kavaliauskienės, pirmųjų pasiūlymų įgyvendinimo galima tikėtis jau 2023 m.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis