Kas mėnesį bus patikrinama apie keli šimtai įmonių, o keliems tūkstančiams įmonių jau išsiųsti laiškai, prašant argumentuotai paaiškinti, iš ko gyvena įmonė, jei deklaruojamų pajamų neužtenka net, pvz. atlyginimams išmokėti.
VMI analizavo pastarųjų dvejų metų įmonių duomenis ir, atsižvelgiant į medianos bei kitus reikšmingus rodiklius, nustatė, kad trečdalio įmonių pardavimų ir pirkimų santykio rodikliai kur kas mažesni, nei kitų analogiška ekonomine veikla užsiimančių įmonių. Tai leidžia įtarti, kad ši dalis bendrovių nedeklaruoja visų pajamų (pardavimų), dirbtinai aukština įsigytų prekių ar paslaugų vertes, naudoja kitas mokesčių vengimo schemas, siekiant išvengti PVM ir kitų mokesčių.
Bendrovė sukėlė įtarimų
Kaip pavyzdį galima pateikti vienos pasirinktos kontrolei Kauno įmonės pavyzdį: UAB „F“ deklaravo 9,8 mln. litų pirkimų, o pardavimų atitinkamu laikotarpiu tik 10,9 mln. litų, kai tuo tarpu šios verslo šakos VMI įtarimų nesukėlusi panašaus dydžio įmonė deklaruodama kone tokius pačius pirkimus deklaravo pardavimų už 18,9 mln. litų, t.y. sukuriama pridėtinė vertė skiriasi du kartus.
Daugiausiai rizikingų įmonių buvo atrinkta didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos, nekilnojamojo turto operacijų sektoriuose.
„VMI patirtis stebint įvairius įmonių veiklos rodiklius leidžia daryti prielaidą, kad žema pardavimų ir pirkimų santykio rodiklio reikšmė byloja apie galimai neskaidrią įmonės veiklą, kuri gali būti susijusi su dirbtiniu pirkimų didinimu ar pardavimų mažinimu. Mokesčių inspekcijai kyla klausimas, iš kokių pinigų gyvena įmonės savininkai, įtarimas krenta dėl atlyginimų „vokeliuose“ ir mažinamų mokėtinų PVM sumų“, - teigia VMI prie FM viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas, pažymėdamas, kad kontrolės veiksmams pasirinkti didesni mokesčių mokėtojai.
Daugiausiai rizikingų įmonių buvo atrinkta didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos, nekilnojamojo turto operacijų sektoriuose. Apdirbamosios gamybos bei statybos ekonominės veiklos sektoriams priklausantys mokėtojai pagal panašius rizikingumo požiūrius bus analizuojami šiemet vykdomų projektų „Atsakinga statyba“ ir „Skaidri gamyba“ metu.
VMI akcentuoja, kad mokesčių mokėtojai, gavę institucijos laiškus (jie bus siunčiami reguliariai) ir argumentuotai nepagrindę įtarimų sukėlusių rodiklių, bus kviečiami pokalbiams, o įžvelgus mokesčių vengimo bei pajamų neapskaitymo riziką, inicijuos tolimesnius stebėsenos ir kontrolės veiksmus.
VMI sulaukė kritikos
VMI ne kartą yra kritikuota už prastą mokesčių surinkimą. Praėjusią savaitę ją supeikė Dalia Grybauskaitė. Prezidentės patarėjas Nerijus Udrėnas išreiškė abejonę, ar VMI vadovybė yra kompetentinga, jeigu mokesčių planas yra nuolatos nevykdomas.
„Negebėjimas susitvarkyti su pavestomis užduotimis ir biudžeto surinkimo rodikliai kelia klausimą, ar Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovybė sugeba šiuos reikalus spręsti tinkamai“, – prezidentės poziciją išsakė jos patarėjas.
Per pirmąjį šių metų ketvirtį mokestinių pajamų į valstybės biudžetą surinkimo planas įvykdytas tik 98 proc. Gauta 4,05 mlrd. Lt, o tai yra 81,5 mln. Lt mažiau, nei prognozavo Finansų ministerija. Daugiausia pajamų pirmąjį šių metų ketvirtį sulaukta iš PVM – 2,480 mlrd. Lt, tačiau tai yra 126 mln. Lt mažiau nei prognozuota.
„PVM surinkimo gerinimui reikalingos dviejų rūšių priemonės. Visų pirma tai įstatymų projektai, kuriuos mes pateikėme, tai ne tik pirkėjo, bet ir pardavėjo įtraukimas į galimai neteisėtą sandorį. Sklandesnis dalijimasis informacija su finansų institucijomis, kitomis Europos Sąjungos valstybėmis. Be abejo, kasdienis PVM surinkimo administravimas ir apskaitymas yra darbo baras. Prezidentė išsakė nemažai kritikos Valstybinei mokesčių inspekcijai“, – sakė R.Šadžius.
Įmonių apklausos – iškart po kritikos
VMI atstovas spaudai Darius Buta 15min.lt aiškino, kad įmonės yra tikrinamos visą laiką ir kasmet tikrinimo sistema tobulėja. VMI kyla klausimas, kokiu pagrindu veikia įmonė, jeigu ji nesugeba mokėti mokesčių, nieko neparduoda, yra nepelninga.
Paprastai tokios įmonės yra išlaikomos savininkų. VMI aiškinsis, iš kur nuostolingų įmonių vadovai gauna lėšų toms įmonėms išlaikyti.
Įtarimus VMI reiškia 10 tūkst. įmonių. Tačiau, pasak D.Butos, nereiškia, kad visos įmonės yra nusikaltusios. Gali būti, kad VMI neturi tam tikros informacijos, todėl įmonių atstovai ir bus kviečiami tam, kad pateiktų daugiau informacijos.
„10 tūkst. įmonių VMI sukėlė įtarimų. Gali būti tokia situacija, kad mokesčių inspekcija kažko nežino. Gal įmonė darė kažkokius investicinius projektus, apie kuriuos dar nėra pranešusi. Kitaip tariant, ji išleido daug pinigų, investavo juos į save“, - sakė D.Buta.
